Tik šešeri metai praėjo, kai šautuvą ant peties užsikabino plungiškis Mindaugas Bondauskis, o jau medžiota daugelyje šalių. Šis medžioklis net liūtą Afrikoje yra patiesęs. Prieš savaitę jis Rusijoje paguldė du stirninus.
Rusijoje iš Jekaterinburgo srities į Šumikos rajoną teko kratytis 400 kilometrų nelabai kokiu keliu. Ten pavalgius – iš karto į medžioklės plotus.
Medžiojo tykodami bokšteliuose ir sėlindami. Sibiro stirninai stambesni už mūsiškius. Aišku, didesni ir jų ragai, kurie yra pagrindinis medžioklės tikslas.
Pirmąkart medžiojančiajam Sibiro stirninus, kaip sakė M. Bondauskis, būtina neskubėti ir nešauti į pirmą pasitaikiusį. Mat kiti gali būti su gerokai didesniais ragais.
Tykodamas bokštelyje plungiškis pirmiausia pamatė briedį. Paskui lauke pasirodė trys stirninai, bet jau temo ir medžioklę teko nutraukti. Rusai, kaip ir Lietuvoje, trofėjinių žvėrių pasišviesdami nemedžioja.
Kitą kartą teko keltis net trečią valandą nakties ir dar tamsoje įsitaisyti bokštelyje. Prašvitus į laukus išėjo stambus stirninas, leisdamas savo stirnų viliojimo garsus. O tų patelių kartu su jaunikliais buvo apie dvidešimt.
Jėgeris įvertino ragus ir leido sumedžioti. Tai buvo senas patinas. Jo ragai svėrė 929 gramus.
Dar už poros dienų M. Bondauskis patiesė antrą stirniną. Tas buvo su daugybe perlų.
O prieš šią kelionę M. Bondauskis Estijoje medžiojo žąsis. Jį pasikvietė puikus draugas estas Timo. Per Estiją iš šiaurės eina didžiulė žąsų migracija į pietus. Jos ražienose nutupia palesti.
Medžioklės vietoje tenka įsikurti dar tamsoje. Pasislepiama tarp šiaudų ritinių, aplink pridedama žąsų muliažų. Atskridusios žąsys tokioje vietoje ir nutupia. Tada belieka paleisti taiklų šūvį.
Per dvi dienas M. Bondauskis sumedžiojo 30 žąsų. Netrukus jis Baltarusijoje mėgins patiesti stumbrą.
