Europos paveldo dienos Plungės rajone

Parašė:  2009-10-02

Kasmet rugsėjį po Europos miestus, miestelius ir kaimus pasklinda tradiciniais tapę Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginiai. Šių metų tema „Istoriją kuriame kartu“ skirta Lietuvos tūkstantmečiui paminėti, siekiant prisiminti istoriją, atkreipti dėmesį į kultūros paveldą, Lietuvą pristatyti kaip daugiakultūrinę valstybę. Plungės rajone tai progai skirti renginiai vyko rugsėjo 19-26 dienomis.
Rugsėjo 24-ąją kultūros draugija „Saulutė,“ viešoji biblioteka ir Plungės rajono savivaldybė surengė žydų istorijos ir kultūros vakarą. Prieš renginį aplankytas Kaušėnų memorialas, pagerbtas holokausto aukų atminimas.
Susirinkusiuosius į vakarą viešojoje bibliotekoje pasveikino Europos paveldo dienų mūsų rajone organizatorė Plungės savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė paminklotvarkai Vitalina Šidlauskienė, kviesdama džiaugtis žmonėmis, kaupiančiais ir kitiems perduodančiais mūsų istorijos paveldą, visą gyvenimą nepaliaujančiais kurti. Toks pavyzdys – plungiškis, Lietuvos tautodailės sąjungos narys, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius Jakovas Bunka, dabar vienintelis iš 2 500 žydų bendruomenės, Plungėje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo.
Pasak renginio vedėjos, viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojos Zitos Paulauskaitės, šiandien beveik nieko nežinotume apie Plungėje gyvenusius žydus, jeigu ne metraštininkas J. Bunka, kruopščiai rinkęs nuotraukas, užrašinėjęs išlikusių gyvųjų prisiminimus, ieškojęs lietuvių šeimų, gelbėjusių žydus nuo holokausto. Apie visa tai parengė knygą „Plungės žydų istorija“, kurią Izraelyje hebrajų kalba padėjo išleisti J. Bunkos sesuo Hana. Lietuvių kalba šią knygą galima skaityti internete.
1986-aisiais su draugais tautodailininkais J. Bunka pradėjo kurti skulptūras Kaušėnų kaime esančiai žydų masinių žudynių vietai įamžinti. Dabar Kaušėnų memorialas gausiai lankomas užsienio šalių turistų, pripažįstamas, palyginti su kitais Lietuvoje ir užsienyje, jautriausiai įamžinantis holokausto aukų kančias.
– Su žmona ir vaikais įvykdėme viską, ką buvome numatę. Dar norime Plungėje pastatyti etnografinę žydų sodybą. Tam turime pinigų, bet neturime sklypo. Galime ir už jį sumokėti, svarbu, kad sklypas būtų paskirtas, – dalinosi planais J. Bunka.
Rugsėjo 25 d. Europos paveldo dienos vyko Žemaičių Kalvarijoje. Pranešimą apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorą, Lelijos herbo grafą, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėją, Žemaičių vyskupą, mecenatą Jurgį Tiškevičių skaitė Žemaičių Kalvarijos vikaras Andriejus Sabaliauskas. Apie Žemaičių Kalvarijos mažosios bazilikos vargonus, kuriems šiemet sukanka 100 metų, pasakojo ir muzikavo vargonininkų Lizdenių šeima. Vyko fotografijos paroda, kiti renginiai.
Rugsėjo 26 d. Žemaičių dailės muziejuje (M. Oginskio rūmuose) Plungėje vyko tarptautinis mokslinis renginys „Istorinių parkų ir sodų paveldas: atgaivinimas, pritaikymas ir priežiūra“. Tyrinėtojai ir paveldo specialistai iš Lietuvos ir Lenkijos aptarė dviejų kaimyninių šalių istorinių parkų paveldo klausimus. Abiejų šalių istorijos, kultūros ir geopolitinės padėties panašumas leidžia mokslininkams ir muziejininkams svarstyti bendrus sąlyčio taškus, kelti problemas ir bandyti kartu ieškoti jų sprendimo, pasinaudojant vieni kitų įgyta patirtimi.
Šis susitikimas – nuo 2006 m. bendradarbiaujančių Žemaičių dailės muziejaus (Lietuva) ir Varšuvos miesto istorijos muziejaus (Lenkija) renginys. Jame buvo nagrinėjamos Lietuvos ir Lenkijos istorinių parkų ir sodų paveldo atgaivinimo, pritaikymo ir priežiūros problemos, pristatytos šiuolaikinės parkų atkūrimo koncepcijos, buvo dalinamasi minėtų paveldo kompleksų revitalizacijos patirtimi.
Istorinių želdynų temą aptarė žymūs Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai, parkų ir kultūros paveldo specialistai, architektai: Andrzej Michalowski, Anna Rozanska, Krzysztof Kornacki, Anna Majdecka-Strzezek, Joanna Bojarska-Syrek, Regimantas Pilkauskas, Indrė Kačinskaitė, Antanas Sebeckas, Audrius Skridaila, Gražina Kirdeikienė. Taip pat dalyvavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė bei Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Šis renginys – IV tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio, programos „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė 2009“ ir Europos paveldo dienų dalis.
Renginio metu Žemaičių dailės muziejuje veikė parodos „Lietuvos istoriniai parkai“ (kuratorė Julija Petkevičienė, Lietuvos dailininkų sąjunga), „Varšuvos sodai XVI–XXI a.“ (kuratorius Jacek Bochinski, Varšuvos miesto istorijos muziejus) ir „Oginskiai portretuose“ (kuratoriai – Jolanta Skurdauskienė, Alvidas Bakanauskas, Žemaičių dailės muziejus).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Kaip tarė, taip ir padarė (0)

Žaislus susirinko ir „tvarkiečių“ frakciją Seime paliko migrantas „darbietis-tvarkietis“ Valentinas Bukauskas. Nesigilinama į pasitraukimo priežastis, bet […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Kaip vertinate Prezidentės Dalios Grybauskaitės dešimties metų veiklą? Ar pateisino Jūsų lūkesčius?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2019 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas