Gaisras Kuliuose: tarp likusiųjų be namų – trys šeimos su vaikais

Ko gero, nėra nieko baisiau, kai netikėtai esi priverstas palikti savo namus, o paskui tyliai stebėti, kaip juos naikina ugnies liežuviai. Sakoma, kad jau geriau namuose apsilankytų vagis nei raudonasis gaidys. Ilgapirštis išeidamas bent sienas palieka. Sekmadienio vakare skubėti į gatvę buvo priversti 16 kuliškių. Jų name kilo gaisras.
Kaip informavo Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT), sekmadienį 17.03 val. buvo gautas pranešimas, kad Kulių miestelyje iš Liepų gatvės 22-ojo namo buto rūksta dūmai.
Į nelaimės vietą pirmieji atskubėjo Kulių gaisrininkai. Netrukus prie jų prisijungė dar penki ugniagesių gelbėtojų ekipažai – iš Plungės, Endriejavo, Rietavo, Klaipėdos ir Gargždų. Atvykę į iškvietimo vietą jie išvydo dūmų prirūkusias patalpas, degančią pirmo ir antro aukšto medinę perdangą. Kad būtų aptiktas gaisro židinys, ugniagesiai naudojo termovizorius.
Plungės PGT viršininkas Mykolas Pronckus pasakojo, kad gaisro likvidavimo darbai vyko iki 22 val. vakaro, bet paskutinis ugniagesių ekipažas gaisravietę paliko tik pirmadienio ryte, 6.15 val. Tikėtina ugnies įsiplieskimo priežastis – dūmtraukis. „Praktiškai pusė namo liko negyvenama“, – pridūrė viršininkas. Beje, jei būtų nesuveikęs dūmų detektorius, kuris buvo tik viename iš aštuonių butų, anot M. Pronckaus, padariniai galėjo būti ir skaudesni.
Išdegė vienas butas pirmame aukšte, du butai antrame aukšte ir perdanga tarp tų butų, apdegė ir buvo išardyta apie 20 kv. m antro aukšto bendrojo naudojimo koridoriaus grindų, vandeniu sulietas pirmas aukštas.
„Įvykis siaubingas. Ir šiandien dar negalime atsigauti. Laimei, niekas nenukentėjo, niekas nebuvo sužalotas“, – pirmadienio ryte sakė telefonu kalbinta Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė. (Tiesa, viena namo gyventoja dėl patirto šoko buvo išvežta į ligoninę – aut. past.)
Pasak seniūnės, namas, kuriame kilo gaisras, – kažkada buvusi miestelio ambulatorija. Vėliau pastatas buvo privatizuotas, jame įrengti butai (name nebuvo nė vieno socialinio būsto – aut. past.). Gaisro dieną vienas butas buvo negyvenamas, dar dviejuose gyventojų nebuvo.
Visi gyventojai nakčiai rado prieglobstį pas draugus, giminaičius ar kaimynus. Deja, jie grįžti nebeturi kur. Nors smarkiau nuo gaisro nukentėjo tik trys butai, tačiau kiti buvo sulieti vandeniu. „Name gyvena trys šeimos, kuriose yra mokyklinio amžiaus vaikų. Jau buvo dvi šeimos atėjusios, domėjosi, ar yra kokių galimybių išsinuomoti būstą miestelyje“, – kalbėjo seniūnė.
Laisvų būstų seniūnija neturi. „Kiek žinau, lyg ir yra vienas būstas laisvas, bet nežinome, ar savininkas sutiks išnuomoti. Važiuosiu į Savivaldybę, tarsimės, kokios galimybės padėti žmonėms, gal galima jiems skirti socialinį būstą“, – svarstė D. Petrauskienė.
Socialiniuose tinkluose netruko pasirodyti spėlionių, kad šito esą reikėjo tikėtis, kad tai vyksta ne pirmą kartą. Seniūnijos vadovės teigimu, kažkada name jau yra kilęs gaisras, bet padariniai buvę ne tokie. Žmonės susiremontavo butą ir toliau gyveno.
„Namas senas, galima sakyti, avarinės būklės. Viena gyventoja yra sakiusi, jog norėjo apdrausti būstą, tačiau draudikai to nedarė dėl namo būklės ir amžiaus. Bandysime ką nors daryti, nepaliksime žmonių bėdoje“, – sakė D. Petrauskienė.