Kryždirbystės metai

Parašė: Aldona KUPRELYTĖ Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė 2020-04-03

Žemaitija nuo seno garsėja koplyčiomis, koplytstulpiais, koplytėlėmis, kryžiais, stovinčiais prie kelių, kryžkelių, upelių, bažnyčių, senkapiuose, istorinėse ir pasakojimais apipintose vietose. Dažnai pakelėje buvo galima pamatyti į storą medį įkeltą kryžių ar nedidelę koplytėlę su šventojo skulptūrėle. Statymo intencijos buvo įvairios: svarbūs žmogaus ir šeimos gyvenimo įvykiai, kaimo bendruomenės ar visos tautos istorijai reikšmingos datos ir įvykiai. Pakelių, kryžkelių kryžiai saugojo keleivį nuo nelaimių kelionėje. Dažnoje žemaičio sodyboje stovėjo koplytėlė ar koplytstulpis su šventaisiais šeimos globėjais ar vardo užtarytojais – Švč. Mergelės Marijos, šv. Jurgio, šv. Florijono, šv. Agotos, šv. Izidoriaus, šv. Roko, kitų šventųjų skulptūromis.
Kryždirbystės tradicijų (ne tik pačių paminklų, bet ir papročių, apeigų) gyvybingumas, jos formų brandumas nulėmė, jog ji 2001 metais UNESCO buvo įrašyta į Reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. 2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais.
Daug Žemaitijos kryždirbystės paveldo objektų yra aprašęs fizikas, etnografas, visuomenės ir kultūros veikėjas Ignas Končius (1886–1975), istorikas, muziejininkas Juozas Mickevičius (1900–1984). Pristatome J. Mickevičiaus koplytstulpio su Jonu Nepomuku istoriją.
Mačiūkių kaime yra du koplytstulpiai su Jonu Nepomuku. Senasis koplytstulpis stovi muziejininko J. Mickevičiaus sodyboje prie Bartuvos upelio. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos amatų meistras, kryždirbys, skulptorius Antanas Vaškys kasmet tvarko šį koplytstulpį: šveičia samanas ir kerpes, keičia supuvusias lenteles, kertami sausuoliai, šienaujama aplinka.
J. Mickevičius yra aprašęs daugelį Mačiūkių kaimo mažosios architektūros objektų. Apie Šv. Jono Nepomuko koplytstulpį jis rašo: „…stovi šalia sodybos, prie tiltelio per Bartuvos upelį, į laukus vedančio kelio kairėje pusėje. Jo stiebas ąžuolinis, koplytėlė eglinių lentų, langelis stiklinis, įrėmintas. Koplytstulpis dažytas tamsiai raudonos spalvos aliejiniais dažais. Koplytėlėje stovi liaudies menininko darbo Šv. Jono Nepomuko (žem. Nepomoceno) skulptūrėlė. Koplytstulpis pastatytas apie 1860 metus. Vėliau kelis kartus perdarytas, o 1952 metais nunyko ir nuvirto. Jo vietoje 1980 metais pastatytas naujas koplytstulpis, į kurį perkelta senoji Šv. Jono Nepomuko skulptūrėlė. Senojo koplytstulpio geležinė viršūnė padaryta pagal Platelių bažnyčios kryžių.“ (Juozas Mickevičius. Pamedžių vienkiemio sodyba / Istorikui ir muziejininkui Juozui Mickevičiui – 100, Kretinga, 2000). Skulptūra sovietmečiu pavogta.
Kitas koplytstulpis su Jonu Nepomuku 2010-aisiais padarytas kūrybinės stovyklos metu. Jis buvo skirtas istoriko, muziejininko J. Mickevičiaus 110-osioms gimimo metinėms. Autorius – A. Vaškys. Menininkas koplytstulpį darė pagal senąjį, stovintį J. Mickevičiaus sodyboje prie Bartuvos upės. Naujasis pastatytas prie kelio Plateliai–Barstyčiai, prie atsišakojančio keliuko į Pamedžius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Turtinga ta mūsų Lietuva besanti (0)

Pasaulinė koronaviruso pandemija atskleidė įdomų faktą – paaiškėjo, kad gyvename turtingoje šalyje. Nes jau ne vieną […]

2020-01-06
Summa summarum (0)
- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Ar pritariate Vyriausybės sumanymui vasaros pabaigoje senjorams ir bedarbiams skirti po 200 eurų?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2020 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas