„Paskyrėme sau antibiotikų. Ar žinome, kuo rizikuojame?“

Parašė:  2020-03-11

Neatsakingas antibiotikų vartojimas ne tik kenkia žmogaus sveikatai, bet ir žaibiškai didina bakterijų atsparumą šios grupės vaistams, kas galiausiai gali privesti prie to, kad infekcijoms gydyti nebeturėsime efektyvių medikamentų.
Apie tai, kaip neracionaliai vartodami antibiotikus rizikuojame pabloginti savo sveikatos būklę ir kokių pagrindinių taisyklių vertėtų laikytis vartojant šios grupės vaistus, pasakoja vaistininkas Laurynas Rukas.
Individualiai gydytojo paskiriamas vaistas
Nors visuomenė yra raginama atkreipti dėmesį į gydytojų išrašomus receptus ir neužsiimti savigyda antibiotikais, medicinos specialistai pripažįsta dažnai sutinkantys pacientų, kuriems šios grupės vaistas yra pats geriausias ir greičiausias sprendimas norint įveikti bet kokią ligą.
Niekas nenori ir nemėgsta sirgti, tačiau vertėtų pamiršti mitą, kad įsigijus antibiotikų bet kuri liga bus greitai nuslopinta.
Antibiotikai yra itin specifinių vaistų grupė, kuri stabdo patogeninių bakterijų dauginimąsi ir sunaikina jų struktūrą, todėl turi būti vartojama tik gydytojui išrašius receptą, o ne nusprendus gydytis savarankiškai. „Šie vaistai yra skiriami ir yra efektyvūs tik bakterinėmis infekcijomis sergantiems pacientams gydyti, jie nėra skiriami tokioms ligoms kaip peršalimas ar gripas“, – teigia vaistininkas L. Rukas.
Be to, antibiotikai yra skirstomi pagal veikimo pobūdį arba pagal antimikrobinį veikimo spektrą, atlieka skirtingas funkcijas organizme ir yra paskiriami konkrečiam pacientui atsižvelgiant į jo ligos istoriją, amžių, svorį, alergijas ir kitus požymius. Dėl minėtos priežasties negalima vartoti šios grupės vaistų, kurie buvo paskirti kitam žmogui, nors ligos simptomai gali ir sutapti.
Netinkamai vartojant gydymas bus nesėkmingas
Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, dažniausiai mūsų imuninė sistema pati geba sunaikinti į organizmą patekusius patogeninius organizmus, tačiau kai žmogaus organizmas yra nusilpęs ir pats negeba kovoti prieš tam tikrą bakterinę infekciją, skiriami antibiotikai. Tiesa, pacientas vaistus turi vartoti labai tiksliai, kaip pataria specialistai.
„Labai svarbu atsižvelgti tiek į vaisto vartojimo dažnumą per parą, tiek į vartojimo trukmę, nes netinkamas antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos atsparių bakterijų vystymuisi, todėl net ir vartojant šiuos vaistus bakterijos tokiu atveju išliks atsparios ir gydymas bus nesėkmingas“, – perspėja vaistininkas L. Rukas.
Norint pasiekti maksimalių gydymo rezultatų, net ir pasijutus geriau, būtina suvartoti visą individualiai paskirtų antibiotikų kursą, nevartoti senų antibiotikų likučių, gerti daug vandens, dažnai plauti rankas, nevartoti alkoholio ir tam tikrų maisto produktų, kuriuos nurodo gydytojas.
Be to, būtina informuoti gydytoją apie kitus vartojamus vaistus, jei tokių yra, nes vienų ar kitų vaistų poveikis gali pakisti dėl jų nesuderinamumo. Pavyzdžiui, tam tikros rūšies antibiotikai silpnina kontraceptikų efektyvumą, todėl moterims visuomet rekomenduojama naudoti papildomas apsaugos priemones.
Virusinės infekcijos nėra gydomos antibiotikais
Pasak gydytojų, visi karščiavimai yra skirtingi ir nebūtinai tai yra infekcija, sukelta tam tikros bakterijos. Daugybė virusinių infekcijų, tokių kaip gripas, peršalimas ar bronchitas, negydomos antibiotikais, todėl, pavyzdžiui, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, pirmiausia derėtų likti namuose, gerti daug skysčių, vėdinti gyvenamąsias patalpas, dažniau plauti rankas bei dėvėti apsaugines veido kaukes.
Anot vaistininko L. Ruko, jeigu pacientas neturi temperatūros arba ji nesiekia 38 laipsnių, jos mažinti nereikėtų ir neverta iškart skubėti pas gydytoją.
Ūmi ligos stadija paprastai praeina po 2–3 dienų, tačiau jei po šio laikotarpio sveikatos būklė nesikeičia arba pablogėja, tuomet vertėtų pasirodyti gydytojui, kuris įvertinęs ligos požymius ir atlikęs reikalingus tyrimus nustatys tolesnę gydymo eigą.
Praranda savo veiksmingumą
Antibiotikai, kaip ir visi kiti vaistai, turi nepageidaujamą poveikį sveikatai, o neatsakingai juos vartojant galima dar labiau pabloginti esamą būklę: neretai atsiranda tokie sveikatos sutrikimai kaip alergija, viduriavimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, žarnyno mikrofloros pusiausvyros negalavimai, nemalonus skonis burnoje ir panašiai.
Be viso to, antibiotikų veikimo mechanizmas yra susijęs su gebėjimu slopinti tam tikrų bakterijų augimą ir jų naikinimą, todėl laikui bėgant ir neracionaliai vartojant šios grupės vaistus išsivysto bakterijų atsparumas ir vaistai praranda savo efektyvumą. Tokiais atvejais dažnai tenka vartoti naujesnės kartos antibiotikus, kurie neretai būna brangesni, pailgina gydymo trukmę ir gali turėti dar daugiau šalutinių poveikių.
Toliau mažėjant antibiotikų veiksmingumui darosi vis sunkiau gydyti pneumoniją, tuberkuliozę, gonorėją, kraujo užkrėtimą ir kitas infekcines ligas, todėl gali išaugti ne tik infekcijų skaičius, bet ir mirtingumas, nes atsiranda realus pavojus nebeturėti efektyvių vaistų. Vien tik Europos Sąjungoje kiekvienais metais beveik 25 tūkst. žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, o ir naujų antibiotikų pasaulyje išrandama itin mažai.
Atsakingai elgtis privalo ne tik medikai, bet ir pacientai
Vienas svarbiausių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prioritetų yra atsparumo antibiotikams stabdymas, kadangi daugelyje šalių antimikrobinio atsparumo paplitimas kasmet žaibiškai didėja keldamas didžiulį nerimą.
Norint išvengti neracionalaus antibiotikų vartojimo, kone pagrindine priemone išlieka visuomenės švietimas. „Svarbu pacientus informuoti ne tik apie antibiotikų sukeliamus nepageidaujamus poveikius, bet ir apie žalą gamtai bei gyvūnams, nes antibiotikai yra naudojami ne tik sveikatos srityje, bet ir žemės ūkyje, todėl antimikrobinių dalelių galima aptikti vandenyje, dirvožemyje ir net gyvūnų organizmuose. Visa tai sudaro vientisą ciklą, kai antibiotikai nedidelėmis dalelėmis grįžta į mūsų organizmą ir suteikia galimybę toliau daugintis atsparioms bakterijoms“, – informuoja vaistininkas L. Rukas.
Taip pat pačių pacientų atsakomybė yra griežtai vadovautis gydytojų nurodymais ir pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais, o iškilus bet kokiems klausimams ar atsiradus šalutiniams poveikiams visuomet rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į specialistus ir, žinoma, jokiu būdu neužsiimti savigyda kitais antibiotikais.
Nuotrauka iš
„Santarvės“ archyvo
Užs. Nr. I-164

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Turtinga ta mūsų Lietuva besanti (0)

Pasaulinė koronaviruso pandemija atskleidė įdomų faktą – paaiškėjo, kad gyvename turtingoje šalyje. Nes jau ne vieną […]

2020-01-06
Summa summarum (0)
- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Ar pritariate Vyriausybės sumanymui vasaros pabaigoje senjorams ir bedarbiams skirti po 200 eurų?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2020 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas