Piliakalniai Žemaitijos nacionaliniame parke

Piliakalniai yra praejusiu kartu palikti archeologijos paminklai, neikainojami ankstyvosios beraštes istorijos šaltiniai. Piliakalniai – tai kalvos bei krantu iškyšuliai su šlaitais, turintys aikšteles, stacius šlaitus, gynybinius itvirtinimus (pylimus, griovius,terasas), kuriuose buvo irengtos medines pilys. Ant kalvu stovejusios medines pilys sunyko, o ju vietos – piliakalniai – liko. Dauguma ju užaugo mišku, kitus pradeta arti, juose kastas žvyras, ant kai kuriu veliau suresti ivairus pastatai. Senoveje apie piliakalnius kurtos legendos, veliau jie vertinti kaip Lietuvos stiprybes šaknys, kovojant su Kryžiuociu ordinu, kitais priešais, dar veliau piliakalniai tapo kaimo švenciu ir pasilinksminimo vietomis.

Žemaitijos nacionaliniame parke (ŽNP) yra vienuolika piliakalniu ir piliaviete: Jazdauskiškiu (Girkontes) piliakalnis, vad. Pilale, Gegrenu piliakalnis, Gegrenu II piliakalnis, vad. Pelakalniu, Grigaiciu piliakalnis, vad. Pilale, Mikytu piliakalnis, vad. Pile, Plateliu piliaviete, vad. Pilies sala, Puckoriu I piliakalnis, vad. Pile, Puckoriu II piliakalnis, Puckoriu III piliakalnis, Šarneles piliakalnis su gyvenviete, vad. Švedu piliakalniu, Užpelkiu piliakalnis, vad. Pilale, Žemaiciu Kalvarijos (Gardu) piliakalnis, vad. šv. Jono kalnu. Unikali povandenines archeologijos vertybe – Plateliu senoves tiltas.
ŽNP piliakalniai mažai tyrineti: prof.Vl.Žulkus 1986 m. tyrinejo Grigaiciu piliakalni ir 1997, 2001-2005 m. – piliaviete Plateliu ežero Pilies saloje, 1986 m., 1995-2003 m. – senoves tilta (kartu su Torunes universiteto archeologais), vyko kitos žvalgomosios archeologines piliakalniu ekspedicijos.
Trumpai pristatome nedideli Užpelkiu piliakalni. Užpelkiu kaime, prie kryžkeles Plateliai – Žemaiciu Kalvarija ir Gintališke – Žemaiciu – Kalvarija, buvusioje B. Palšienes žemeje, stukso Užpelkiu piliakalnis, vadinamas Pilale. Jo plotas – apie puse hektaro, nuo papedes – 8 m, aikšteles ilgis – 80 m, plotis – 4 m. Šlaitai status. Šiaurinis ir rytinis šlaitai kasti. Pietiniame šlaite buvo didele žvyrduobe. Žvyras iki Pirmojo pasaulinio karo buvo vežamas keliams taisyti. Iš vakarines puses – smelis, molis ir žvyras. Anksciau visa Pilale buvo ariama. Iki 1926 m. piliakalnis buvo apauges eglemis. Rasdavo nebaigtu daryti akmeniniu kirvuku. Piliakalnis netyrinetas. I šiaure nuo piliakalnio, kasant pelkeje durpes, buvo rastas senoviniu dirbiniu lobis: dvi antkakliu dalys su viela apvyniotais galais, lankines seges, dengtos sidabro plokštele, fragmentas, sidabrine žieduotoji sege, apyranke.
Žmones pasakoja, kad ant Pilales vaidenasi, kad šiauriniame piliakalnio šlaite buvusi pakasta auksu žieduota karve; daug kas jos ieškojes, bet nerades.