Plungė turi dar vieną traukos objektą – Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą paminklą

Rugsėjo 29-osios popietę Plungės parkas skambėjo nuo trankios orkestro muzikos, melodingų dainų ir iškilmingų kalbų. Taip buvo pasitiktas prieš du dešimtmečius kilusios idėjos įamžinti iškilaus kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą Plungėje finalinis akcentas – paminklo atidengimas. Ta proga mūsų mieste sulaukta kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson vizito, o ir patiems plungiškiams šis įvykis – ypatingas. Kaip pastebėjo Savivaldybės meras Audrius Klišonis, M. K. Čiurlionio paminklo idėja buvo tai, kas bendram tikslui suvienijo šio krašto žmones.
„Iškilęs monumentas M. K. Čiurlioniui – įtaigus, naujas meno ženklas Žemaitijos žemėje. Pagarba Plungės bendruomenei ir Lietuvos šviesuomenei, kuri nuoširdžiai keletą metų per Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį parėmė sumanymą piniginėmis lėšomis. Yra dalykų, kurių apeiti negalima, – tuo įtikino moralinis ir didžiulis finansinis mecenatų indėlis. Paminklas, skirtas M. K. Čiurlioniui, Plungėje nestovėtų, jeigu visi nebūtume išlaikę kultūrinės savasties testo“, – dar prieš įvykstant atidengimo ceremonijai kalbėjo Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
Paminklas žymiam mūsų šalies menininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui pastatytas Plungės parke, greta Mykolo Oginskio rūmų. Monumento vieta simboliškai įprasmina šių dviejų asmenybių ryšį. Būtent kunigaikštis M. Oginskis buvo pagrindinis M. K. Čiurlionio mokslų Varšuvos muzikos institute ir Leipcigo karališkajame institute rėmėjas. O ir pati Plungė kūrėjo gyvenime žymi datas, kurios turėjo ypatingą reikšmę tolesniam menininko gyvenimui. Taigi įamžinti M. K. Čiurlionio atminimą Plungėje – garbės ir pagarbos reikalas.
Šeštadienį į paminklo atidengimo ceremoniją susirinko gausus būrys plungiškių, monumento atsiradimo idėjos pagrindinės puoselėtojos Plungiškių draugijos nariai, vietos valdžios atstovai, verslo visuomenė. Sulaukta ir kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson.
„Tai – pagarbos ir atminimo ženklas vienam iškiliausių mūsų kultūros atstovų. Gyvybinga kultūra pulsuojanti Plungė ir jos bendruomenė puoselėja jo atminimą, prisidėdama prie Lietuvos paveldo saugojimo. Plungė yra svarbus M. K. Čiurlionio kultūros kelio punktas, nes čia jaunas kūrėjas mokėsi ketverius metus. Čia jis pradėjo tapyti, kūrė muziką, o vėliau sutiko didžiąją gyvenimo meilę. Būtent Plungėje savo kelią pradėjo menininkas, kurio darbai stebina pasaulį ir garsina Lietuvą“, – savo sveikinimo kalboje sakė kultūros ministrė.
Tuo, kad ilgus metus puoselėta idėja pagaliau buvo įgyvendinta, džiaugėsi ir Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus, meras A. Klišonis. Žodį taip pat tarė paminklo kūrėja skulptorė profesorė Dalia Matulaitė. „Esu laiminga, kad buvau pakviesta sukurti paminklą šiąja tema, kuri tiesiog tvyro čia, Plungėje. Ši skulptūra yra visų mūsų rezultatas“, – teigė D. Matulaitė, išskirtinę padėką išreiškusi monumento meistrams Vladui ir Jurijui Stankevičiams.
Parke iškilusio M. K. Čiurlionio paminklo idėja, pasak A. Bakanausko, paprasta, bet kartu ir geniali – pasikartojantys šio menininko kūrybos simboliai. „Rezultatas – tobulas“, – pabrėžė direktorius. Neabejojama, kad monumentas taps dar vienu traukos objektu mūsų mieste, kad šioje „karalių kalnelio“ erdvėje vyks įvairūs meniniai susitikimai, plenerai, koncertai.
Paminklo atidengimo ceremonijoje skambėjo Šiaulių kamerinio choro „Polifonija“ (vadovas Tomas Ambrozaitis) atliekamos dainos, iškilmingus maršus grojo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras (vadovas Egidijus Miknius).
M. K. Čiurlionio paminklo pristatymo visuomenei iškilmės tapo vienu iš finalinių jau tryliktąjį kartą Plungėje organizuoto Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio uždarymo momentų. Vėlyvą popietę žirgyno salėje įvyko ir baigiamasis renginys – Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Programoje – W. A. Mocarto muzika.