Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį

Parašė:  2020-09-25

Kibernetiniai nusikaltėliai turi 101 priežastį kėsintis į jūsų kompiuterį, paskyrą, duomenis. Todėl didžiausia klaida – galvoti, kad esate niekam neįdomus. „Ar esate aukštas valstybės pareigūnas, ar tik paprasta kaimo močiutė – kibernetiniai nusikaltėliai visada žino, kaip galėtų jumis pasinaudoti. Kita vertus, galbūt kažkam tiesiog nepatinka jūsų paskleista nuomonė ir mintys, tad virtualioje erdvėje siekiama jus nutildyti ir supančioti“, – teigia rašytojas, publicistas ir komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius, pats ne kartą susidūręs su kibernetiniais išpuoliais.
„Pirmą kartą kibernetinių įsilaužėlių taikiniu tapo mano elektroninio pašto dėžutė. Ėmiau gauti pranešimus, kad periodiškai pasikartoja atakos – kažkas iš Norvegijos vis bandė įsilaužti 2014–2016 metais. Po ilgų ir atkaklių bandymų jie liovėsi. Atsilaikiau“, – pasakoja A. Puklevičius.
Kur kas grėsmingesnis išpuolis prieš publicistą surengtas vėliau. Kibernetiniai nusikaltėliai ėmė brautis ne tik į elektroninį paštą, bet ir į asmenines paskyras elektroninėse parduotuvėse. „Kibernetinės atakos talžė mano „Gmail“, „Amazon“, „Ebay“ paskyras. Atlaikė ne visos, tačiau didelės žalos nepatyriau. Nuo to laiko į savo nuosavybės apsaugą internete ėmiau žiūrėti labai rimtai“, – tvirtina pašnekovas.
Jis prisimena, kad minėtus išpuolius 2017 metais patyrė netrukus po to, kai socialiniame tinkle įsijungė į akciją, kuria buvo išreikštas kritiškas piliečių požiūris į Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimus. „Sutapimas? Galbūt“, – gūžteli pečiais A. Puklevičius.
Slaptažodžių kūryba – lyg žaidimas
Visuomenės veikėjo teigimu, tinkamai sudarytas slaptažodis yra paprasta priemonė apsaugoti savo elektroninio pašto, socialinių tinklų ar elektroninės parduotuvės paskyras.
„Svarbiausia, visur naudokite skirtingus slaptažodžius – jokiu būdu ne tą patį. Kiekvienai paskyrai turėkite vis kitą slaptažodžių sudarymo sistemą, kurią lengva įsiminti ir naudotis“, – pataria tokią pat praktiką taikantis pašnekovas.
„Pavyzdžiui, jeigu turite 10 anūkų, kaip sistemą galite naudoti jų vardų mažybines formas, papildydami jas skaičiais ir kokiais nors simboliais. Tarkim, Gabrielytė2005@, Benediktėlis1999& ir panašiai, – kalba A. Puklevičius. – Žinoma, jeigu didelio anūkų būrio nėra, tada sudaryti sistemos neišeis. Tokiu atveju verta apžvelgti savo pomėgius – galbūt jie pasufleruos atsakymą, kaip sukurti patikimą sistemą.“
Slaptažodžių sistemą susikurti norintiems žmonėms rašytojas pataria paprasčiausiai apsidairyti aplink. „Galbūt jūsų darželyje auga tiek skirtingų gėlių, kad iš jų būtų paprasta sukurti atitinkamą, lengvai įsimenamą seką. Be6onijos!? Pelllar6onijos?! Bijjjū4ai!! Nasssturt0s%& ar Medddetk0s##“, – spontaniškai sugalvotų slaptažodžių pavyzdžius beria A. Puklevičius.
Pasak jo, tinkamai sukurta sistema primena rebusą, tačiau atsakymo raktą turi tik vienas žmogus – paskyros savininkas. Svarbu, kad slaptažodžiai būtų pakankamai ilgi ir juose būtų ženklų įvairovė – mažosios ir didžiosios raidės, skaičiai, simboliai.
Įspėja apie dažnas klaidas
Kad slaptažodžiai efektyviai veiktų, juos reiktų reguliariai keisti, pavyzdžiui, kas mėnesį. „Pasižymėkite tiesiog kalendoriuje, kad konkrečią dieną pakeisite visus slaptažodžius. Pasinaudokite savo sugalvota sistema ir pakeiskite. Kuo dažniau naudositės sistema, tuo lengviau ją įsiminsite ir kuo toliau, tuo bus paprasčiau“, – tikina pašnekovas.
Jis primena, kad neturėdami savo sistemos žmonės dažnai susigundo paprasčiausiais slaptažodžių variantais, pavyzdžiui, įrašo: „slaptazodis“, „password“ ar „123456“. Tokie sumanymai A. Puklevičiui primena spyną, kurią galima atrakinti vinimi arba stipriau stūktelėjus lazda.
Taip pat neverta pasikliauti slaptažodžiais, kuriuose naudojamas savo vardas, pavardė, gimtadienis ar adresas.
„Niekada nesiųskite slaptažodžių elektroniniu paštu ar per pokalbių programėles – tai net blogiau negu slaptažodį užsirašyti ant lapelio ir laikyti stalčiuje. Apskritai slaptažodį turi žinoti tik vienas žmogus – jūs pats – vienintelis paskyros savininkas“, – pabrėžia A. Puklevičius.
Galiausiai pašnekovas atkreipia dėmesį į labai dažnai daromą žmonių klaidą. Pasak jo, panaršę „Facebook“ ar pasitikrinę elektroninį paštą vartotojai pamiršta atsijungti nuo paskyros. Tai gali sukelti pavojų, ypač kai naudojamas ir kitiems asmenims prieinamas kompiuteris, pavyzdžiui, viešojoje bibliotekoje.
Užs. Nr. I-363

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Kokias regioninės kultūros žaizdas atvėrė pandemija? (5)

Plungės kultūros centro direktorius, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, Lietuvos […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Pirmasis Seimo rinkimų turas baigėsi. Ar tokių rezultatų tikėjotės?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2020 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas