Šarnelei – 520 metų

Parašė: Jolanta VASILIAUSKIENĖ 2020-08-29

 

„Žmonėms kartais reikia ramaus, be didelio šurmulio pabuvimo kartu. Tai tikra atgaiva protui“, – prieš Šarnelės kaimo 520 metų sukakties minėjimo renginį kalbėjo Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė. Būtent toks ir buvo rugpjūčio 15-osios vakaras Šarnelėje. Kupinas ramybės, istorijos ir prisiminimų.
Vidurdienį už Šarnelės kaimo bendruomenę melstasi Žemaičių Kalvarijos bazilikoje. Šv. Mišias už šio krašto žmones aukojo kanauninkas Jonas Ačas ir kunigas Vidmantas Daugėla.
Vakare bendruomenė rinkosi ant Šarnelės piliakalnio ir prie degančio laužo mintimis kėlėsi keletu amžių ar metų atgal. Vaikystės ir jaunystės prisiminimais dalijosi šeštosios kartos palikuonis šarneliškis Vidmantas Jonika, buvęs šarneliškis Juozas Lukoševičius, šarneliškis Adomas Jokubauskas. Istorijas apie kaimo dvarelį pasakojo iš šių vietų kilusi daktarė Danutė Mickūnienė.
Ką byloja istorija?
Istorija byloja, kad Šarnelės bajorkaimio teritorijoje jau neolito laikais gyveno ankstyvųjų virvelininkų kultūros atstovų. Skirtingi archeologiniai radiniai rodo žmones čia gyvenus nuolatos. Manoma, kad pirmieji gyventojai Šarnelėje įsikūrė tolimame poledynmetyje. Netoli piliakalnio rasta to laikotarpio akmens amžiaus gyvenvietė. Panašu, kad žmonės vertėsi medžiokle ir gyvulininkyste.
Nuo pirmo tūkstantmečio po Kristaus vidurio šioje teritorijoje gyventa kuršių genties, buvo įkurta pilis su gyvenviete, amatų ir gamybos centras. XVI–XVII a. čia valdas turėjo kilmingi bajorai Šandžiai, Šarneliai, Rimgailos.
Pirmą kartą Šarnelė paminėta 1500-aisiais. Lietuvos valstybės istorijos archyvuose, rankraštynuose, pardavimo ir įkeitimo sutartyse, teismų bylinėjimosi dokumentuose jau minimas šis kaimas. 1651–1842 m. jis priklausė Žemaičių Kalvarijoje įsikūrusiems vienuoliams dominikonams.
1965 m. atlikti archeologiniai kasinėjimai parodė, kad apie 200 m į rytus nuo Šarnelės ežero, Varduvos upės kairiajame krante, buvo senovės gyvenvietė.
2006 m. rekonstruojant kelią žvalgomųjų ekspedicijų kolekcijas papildė nauji radiniai. Aptiktas vertingas senovinės Šarnelės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis su židiniais, įvairia keramika, geležies gargažėmis bei kitomis gamybos ir buities liekanomis. Visai greta – alkvietės arba šventovės pėdsakai.
Kaimo viduryje yra Šarnelės piliakalnis, dar vadinamas Švedkalniu. Vieni pasakoja, kad Pilelę supylė milžinai, kiti – kad švedai, bet dauguma sako, kad čia senovėje buvusi žemaičių pilis.
Šarneliškiai kalba, kad seniau piliakalnyje buvo urvas, ėjęs į patį kalno vidurį. Dabar dar yra lyg kieno išrausta duobė. Tame urve gyvenusi kažkokia ne visiems matoma baisybė, kuri baidydavusi žmones, einančius pro kalną, arba apdumdavusi akis.
Vienas vietinis gyventojas sakęs, kad kalne buvusi 0,5 m skersmens ola. Kai ten ganydavę kiaules, jos įlįsdavusios į tą olą ir po kelių dienų išlįsdavusios. Kartais ant knyslių vielos išsinešdavo sudūlėjusių drabužių liekanų. Iš tos skylės eidavęs puvėsių tvaikas. Šuns ar katės niekaip negalėdavę olon įstumti, o ir žmonės bijoję lįsti.
Dar pasakojama, kad čia buvęs šulinys – įėjimas į požemius. Į tą skylę įleisdavę ant pavadžio pririštą akmenį. Jis ilgai skambėdavęs, lyg į akmenį, lyg į cementą atsimušdamas.
Mėgavosi ramiu pasibuvimu
Šventėje sulaukta svečių: pirmojo Šarnelės bendruomenės garbės piliečio, Seimo nario Jono Varkalio, Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio, Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus Ramūno Lydžio. Kiekvienas iš jų pasidžiaugė puikiu šarneliškių sumanymu, palinkėjo dar daugiau prasmingų darbų ateityje.
Kaip sakė R. Jokubauskienė, šventė nebūtų tokia jauki be pulko šarneliškių, savo triūsu prisidėjusių prie šventės aplinkos paruošimo, papuošimo, tvarkymo. O pulkas tikrai nemažas: Alina Kazlauskienė ir jos dukra Gintautė, Liberta Mylimaitė, Goda Pociutė, Kristina Brezgytė, Igneta ir Ugnė Tenzegolskytės, Žygimantė Mačiukaitė, Aistė ir Antanas Brezgiai, Jurga ir Vygantas Mačiūkai, Gražina ir Arūnas, Zina ir Jonas Brasai, Alma Jonikienė, Judita Mickienė, A. Jokubauskas, Kristina Batavičienė, Virginija Šideikienė.
Nors Šarnelė ir neaidėjo nuo trankios muzikos, bet ant piliakalnio susirinkusieji mėgavosi gitaristų Rositos Urnikytės, Živilės Mackevičiūtės, Antano Staponkaus, akordeonistės Ramintos Šukytės, kanklininkės Eglės Ereminės pasirodymais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Kokias regioninės kultūros žaizdas atvėrė pandemija? (5)

Plungės kultūros centro direktorius, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, Lietuvos […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Pirmasis Seimo rinkimų turas baigėsi. Ar tokių rezultatų tikėjotės?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2020 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas