Ši sezono pradžia Žemaitijos nacionaliniame parke – kitokia

Parašė: Aušra BRAZDEIKYTĖ Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus gidė Autorės nuotr. 2020-07-07

Turizmo sezono pradžia šiais metais kiek kitokia. Dėl koronaviruso pandemijos daugelyje pasaulio šalių paskelbus karantiną ir uždarius sienas gyvenimas tarsi sustojo. Nuo birželio mėnesio valstybėms pamažu vėl atveriant savo sienas į Žemaitijos nacionalinį parką (ŽNP) iš užsienio pirmiausia atvyko turistų iš Latvijos, Estijos, Vokietijos. Lankytojų iš svečių šalių trūkumą iš dalies kompensuoja lietuviai keliautojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir kitų vietovių.
Lietuvoje jau nuo gegužės 18 dienos, sušvelninus karantino reikalavimus, žmonės stengėsi ištrūkti į gamtą. Pasivaikščiojimas pažintiniais takais, pasivažinėjimas dviračiais, žygiai po gamtą šeimomis, nedidelėmis grupelėmis tapo įprasta. Nuo birželio 17-osios, atšaukus karantiną, o ir vasarai įsibėgėjant, vis daugiau atvykstančiųjų į ŽNP nori dalyvauti ekskursijose, edukacijose, ieško įvairesnių ir aktyvesnių laisvalaikio praleidimo formų.
Nacionaliniame parke įrengta 11 įvairaus ilgio (nuo 1 iki 24 km) pažintinių takų, trasų. Daugiausia jų – aplink Platelių ežerą: dviračių takas (24 km), Šeirės takas (4,1 km) vakarinėje Platelių ežero pakrantėje, Paplatelės (2,3 km) ir Plokštinės (3 km) pėsčiųjų takai rytinėje ežero pusėje. Mažiesiems lankytojams skirtas Giliuko ir Kaštoniuko takas (1 km) vingiuoja Platelių dvaro parke. Šiaurinėje parko dalyje, 11 km nuo Platelių miestelio centro, – Mikytų alkakalnio takas (1 km). Už 4,4 km nuo Žemaičių Kalvarijos miestelio ir už 25,6 km nuo Platelių – Gardų ozo takas (1 km), už 6 km nuo Žemaičių Kalvarijos ir už 14 km nuo Platelių – Gegrėnų piliakalnių takas (1,6 km). 6,5 km nuo Žemaičių Kalvarijos, Šarnelėje, poeto V. Mačernio gimtinės takas (545 metrų) veda prie jo kapo. Vakarinėje parko dalyje lankyti paruošta Liepijų pėsčiųjų trasa (4 km), pietvakarinėje – pėsčiųjų ir dviračių trasa aplink Ilgio ežerą (16,6 km). Kuo išskirtinis kiekvienas takas ar trasa, daugiau informacijos galite rasti parko interneto svetainėje: http://zemaitijosnp.lt/turizmas/pesciujudviraciu-takai/.
Didžiausias traukos centras parke – Platelių ežeras – giliausias, didžiausias ežeras Žemaitijoje, su salomis, pusiasaliais, įlankomis, apjuostas kalvų virtinėmis, miškais. Iš apžvalgos aikštelės Platelių miestelio pakraštyje, netoli jachtų klubo, visu grožiu atsiveria ežero panorama su Pilies, Veršių salomis, Pliksale, Šventorkalnio pusiasaliu ir tamsiais Plokštinės miškais. Iš rytinėje ežero pakrantėje esančios apžvalgos aikštelės taip pat matyti ežero platybės, vakarinė jo pakrantė.
Įspūdingi parko kraštovaizdžiai matyti ir iš kitų apžvalgos vietų, Siberijos apžvalgos bokšto ir bokštelių.
Iš Gardų ozo take įrengtos aikštelės galima stebėti kraštovaizdį su keiminėmis, panašiomis į duonos kepaliukus, kalvomis, dirbtinius tvenkinius, vieną jų – su širdelės formos sala. Tai kalvotosios Žemaitijos šiaurės vakarų dalis. Ledyno ir poledynmečio sudėtingi procesai suformavo banguotą, vaizdingą, mozaikišką reljefą.
Nuo Žemaičių Kalvarijos piliakalnio, vadinamo Šv. Jono kalnu, visu grožiu atsiveria IX–XIII a. kelių ir gatvių tinklą išsaugojęs Žemaičių Kalvarijos miestelis, anksčiau vadintas Gardais, kupinas archeologijos, sakralinių, kultūros paveldo ir gamtos įdomybių.
Nuo 15 metrų aukščio Siberijos apžvalgos bokšto matyti Platelių ir Beržoro ežerai, Siberijos pelkė – viena vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbta telmologiniu draustiniu, Beržoro kaimas, pietinė Platelių miestelio dalis, Liepijų miškas.
Nuo 5 m aukščio Barstytalių apžvalgos bokštelio galite pažvelgti į Barstytalių pelkę – vieną iš didžiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke (plotas – apie 35 ha), kurią supa Barstyčių miškas. 5 m aukščio Jogaudų apžvalgos bokštelis pastatytas prie buvusio žvyro karjero, kuris buvo atidarytas nukasus beveik 162 metrų kalvą. Nuo 2003 m. ši teritorija patvirtinta kaip ypač vertinga rekreaciniu požiūriu. Dabar čia telkšo beveik 2 ha dydžio telkinys, kurio paviršius yra 140 m aukštyje virš jūros lygio.
Iš apžvalgos bokšto Paplatelės pažintiniame take atsiveria vaizdas į Sultekio tvenkinį (6 ha) ir jį juosiančius spygliuočių miškus. Čia galima pamatyti ar išgirsti vapsvaėdį, nendrinę lingę, paprastąjį suopį ir kitus paukščius. Tvenkinio pakraščiuose auga saugomos gegūnės.
Paukščių stebėjimo vieta įrengta prie Pakastuvos tvenkinio, telmologiniame draustinyje, už 400 m nuo kelio Salantai–Plateliai–Alsėdžiai (yra kelio ženklas „Paukščių stebėjimo vieta“). Paukščių išvysti galima ir Paplatelės pažintiniame take bei nuo Barstytalių bokštelio Barstytalių pelkėje.
Ne mažiau svarbus parko uždavinys – išsaugoti ir senąjį kultūros paveldą: piliakalnius, alkakalnius, kapinynus ir senovės gyvenvietes, savitą šio krašto architektūros palikimą: bažnyčias, Kristaus Kančios kelius – kalvarijas Žemaičių Kalvarijoje ir Beržore, senuosius kaimus su tradicinėmis sodybomis, koplytėles, koplytstulpius, kryžius, kitas kultūros paveldo vertybes ir paminklus, puoselėti Žemaitijos regiono kultūros tradicijas, amatus, propaguoti materialinės ir dvasinės kultūros palikimą. Išskirtinis kultūros paveldas taip pat domina atvykstančius iš kitų Lietuvos regionų.
Lankytojų poreikiai, kurie nesikeičia, – kur skaniai pavalgyti, apsistoti nakvynei (stovyklavietėje, kaimo turizmo sodyboje, poilsio namuose, viešbutyje), ką pamatyti (domina Šaltojo karo ekspozicija, ŽNP ir Užgavėnių ekspozicijos Platelių dvaro sodyboje, kitos parko ekspozicijos). Vis daugiau atvykstančiųjų domisi vandens pramogomis prie Platelių ežero. Platelių jachtų klube ir pas kai kuriuos paslaugų teikėjus galima išsinuomoti valtis, vandens dviračius, baidares, katamaranus, kitas vandens priemones. Dviračius galima išsinuomoti Platelių miestelio centre esančiame jų nuomos punkte.
Kai kurie lietuviai, daug keliavę po užsienio šalis ir į ŽNP atvykę pirmą kartą ir čia apsidairę, būna nustebinti gamtos ir kultūros paveldo išskirtinumo, teikiamų paslaugų įvairovės.
Niekas turbūt geriau už Juozą Pabrėžą, parašiusį knygą „Žemaičių kalba ir rašyba“, nepasakytų: „Poudo ožsėvuožės, buobas nasorasi“; „Ir pasauliui, ir aplinkiniams, ir artimiesiems, ir patys sau būsime įdomesni, prasmingesni ir šiltesni ne standartiniu vienodumu, o kaip tik savitu skirtingumu.“ Keliaukime po Lietuvos regionus, atraskime saugomas teritorijas ir jų slėpinius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Turtinga ta mūsų Lietuva besanti (0)

Pasaulinė koronaviruso pandemija atskleidė įdomų faktą – paaiškėjo, kad gyvename turtingoje šalyje. Nes jau ne vieną […]

2020-01-06
Summa summarum (0)
- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Ar pritariate Vyriausybės sumanymui vasaros pabaigoje senjorams ir bedarbiams skirti po 200 eurų?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2020 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas