Tema, kuria kalbėti neturi būti gėda

Parašė: Daiva GERIKIENĖ 2019-09-16

Rugsėjo 10-ąją buvo minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Šiemet šia bene pirmą kartą garsiai prabilta ir Plungės rajono savivaldybėje: surengti specialūs mokymai specialistams, Viešojoje bibliotekoje-laikrodinėje į susitikimą plungiškius pakvietė šalyje žinoma aktorė ir visuomenės veikėja Jurgita Jurkutė-Širvaitė. Ši jauna moteris pastaruosius keletą metų skiria didelį dėmesį savižudybių temai ir jų prevencijai. Pati išgyvenusi artimojo savižudybę, J. Jurkutė-Širvaitė kaip niekas kitas žino, ką tai reiškia, kokie jausmai tuomet užklumpa žmogų. „Ką daryti, kai lūžta žmogaus siela?“ – padiskutuoti plungiškius kvietė viešnia.
J. Jurkutė-Širvaitė – plungiškė, tačiau į gimtą miestą su išskirtine misija – paliesti savižudybių temą – ji atvyko pirmą kartą. „Aš visąlaik laukiu, kol mane pakvies. Dėkoju, kad šiandien esu čia su Jumis“, – sveikindamasi kalbėjo ji. Renginyje, skirtame savižudybių prevencijai, taip pat dalyvavo psichologė Valija Šap, psichoterapeutė Inga Juodkūnė, psichiatras Evaldas Prišmontas, Seimo narys, Priklausomybių prevencijos komisijos narys Jonas Varkalys. Viešojoje bibliotekoje surengtą diskusiją inicijavo Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
Apie paliestos temos svarbą užsiminė ir į renginį atvykę Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas Vytautas Gedvainis. Meras pastebėjo, jog mes, lietuviai, esame labiau intravertai ir kalbėti apie tai, kas nepavyko, su kokiomis bėdomis susiduriame, mums yra labai sunku, o dažnu atveju patys nenorime pastebėti tų, kuriems nesiseka, kurie kitaip atrodo. „Savižudybių statistika išties yra bauginanti. Žmogus išeina, bet su kalte viduje paliekame mes. Ačiū Jurgitai, kad tą temą liečia“, – dėkojo Savivaldybės vadovas. Savo ruožtu kunigas V. Gedvainis akcentavo, jog žmogui reikia žmogaus, ypač tuo metu, kai atsiduriame gyvenimo prasmės ieškojimo kryžkelėje. „Reikia visada pakalbinti liūdną žmogų“, – mokė dvasininkas.
Savižudybių tema, kaip pastebėjo J. Jurkutė-Širvaitė, ilgą laiką buvo tabu, todėl neretai ir šiandien dar apie tai mąstoma kaip apie draudžiamą diskutuoti dalyką, nes juk kalbėti apie tai nemalonu ir netgi gėda. „Būtent tokia stigma yra likusi iš sovietinių laikų. Ta tyla, kurios mes visi esame išmokyti, žudo mus pačius. Todėl paprašykime kunigo palaiminimo, kad mums būtų lengva kalbėti apie tai, apie ką kalbėti yra sunku“, – kvietė J. Jurkutė-Širvaitė.
Savižudybių statistika Lietuvoje išties verčia susimąstyti. Per metus mūsų šalyje iš gyvenimo pasitraukia apie tūkstantį žmonių. Taigi per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį neliko kone visos Plungės rajono savivaldybės… „Apie tai būtina susimąstyti ir kalbėti. Kaip klausyti, kaip girdėti, ką pasakyti – šiandien apie tai ir diskutuosime“, – sakė renginio moderatorė.
Kad paliesta tema – aktuali, rodė gausus būrys renginio dalyvių. Susitikimo metu buvo bandyta surasti atsakymus į rūpimus klausimus ir pirmiausia – kaip atpažinti savižudybės riziką, kaip suteikti pagalbą, kur tą pagalbą surasti.
Europos sertifikuota psichologė V. Šap pastebėjo, kad džiugu matyti pokyčius Plungės rajono savivaldybėje, kad dabar Plungėje dirbantys specialistai, turėdami Savivaldybės vadovų palaikymą, labai rimtai rengiasi padėti tiems, kuriems pagalba yra reikalinga, kurie kęsdami didžiulę dvasinę kančią nėra linkę kreiptis pagalbos. „Esu praktikė, mano darbas yra susijęs su pagalba, ir, patikėkit, nėra savaitės mano darbe, kad nereikėtų padėti žmogui, kuris ketina nusižudyti, arba tam, kurio artimasis nusižudė. Tikiu, kad po Plungėje vykusių mokymų, po šio susitikimo Plungės specialistai turės aiškų supratimą, kaip padėti kenčiantiems žmonėms, ir jūs, jūsų artimieji žinos, kad profesionali pagalba yra šalia jūsų“, – pridūrė psichologė.
Diskusijos metu aiškintasi, kokie specialistai gali padėti suicidinių minčių prislėgtam žmogui, bandyta paneigti vis dar vyraujančius visuomenėje mitus, kad kreiptis pagalbos į psichiatrus ar psichologus yra gėda, kad to reikia vengti dėl aplinkinių apkalbų ir neigiamos reakcijos. „Problemų matymas ir sprendimas yra vienas protingiausių dalykų, ką žmogus sugeba padaryti. Tai intelekto požymis. Patikėkit, pas mane ateina labai protingi žmonės. Kreiptis pagalbos į mus neturi būti gėda“, – akcentavo psichiatras E. Prišmontas.
Kaip ir minėjo psichologė V. Šap, Plungėje pirmieji savižudybės prevencijos žingsniai žengti – 98 specialistai išklausė dviejų dienų specialius mokymus. Kaip padėti sau ir kitiems esant savižudybės krizei galima sužinoti interneto svetainėje www.tuesi.lt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Kad laikraštis – lyg apeiga (2)

Ak, tie ieškojimai… To, kas nauja, nepatirta, nepažįstama, arba to, kas labiau ar labiausiai – prasminga, […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Dabar Plungės šilumos tinklų įkainis už šildymą yra vienas didžiausių Lietuvoje, bet žadama, kad gruodį jis mažės. Kaip reaguojate į artėjantį šildymo sezoną ir kainas?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2019 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas