Upinio bebro kaimynyste: kam beda, o kam nauda

Parašė:  2008-12-16

Bebras yra didžiausias ne tik Lietuvos, bet ir visos Eurazijos graužikas. XX a. pradžioje šalyje bebrai buvo išnaikinti del dideles kailiu ir sruogliu paklausos (sruogliai – muskusiniu liauku specifinio kvapo išskyros, kuriomis bebrai žymi teritorija; sruogliai naudojami parfumerijoje ir liaudies medicinoje).

 

 Po II pasaulinio karo T. Ivanausko iniciatyva bebrai pradeti gražinti i Lietuvos gamtine aplinka. Plunges r. bebru populiacija pradejo atsigauti nuo 1959 m., kai ties Minijos ir Babrungo santaka buvo paleista 30 individu. O dabar ju turime tiek, kad nespejame keiksnoti ju del kreciamu eibiu: kam miška užtvinde, kam ažuola ant šono patiese ar pralaida užkimšo. Iš kadais globojamo gyvunelio tapo kliuviniu žmogui.

Bet yra nemažai gyvunu, kurie, jei tik galetu, bebrams padekotu už sukurtas jiems tinkamas gyventi buveines. Del bebru veiklos itakos susiformavusiose naujose vandens ekosistemose isikuria vandens paukšciai, vabzdžiai, žuvys, varliagyviai, ropliai, žinduoliai. Didesnes bebravietes yra pamegusios udros – tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse saugomi žinduoliai. Cia jos randa ne tik daug maisto, bet ir geras sleptuves.

Paminetini dar vieni reti gyvunai – gulbes giesmininkes. Jos – dideles slapukes, baikšcios, žmogaus vengia. Todel ir pereti pasirenka labai nuošalias vietas. Megsta seklius vandens telkinius, gausiai priželusius žolines augalijos. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje gulbes giesmininkes peri gan didelese pelkese, supamose mišku ar besišliejanciose prie ju. Lizdus suka tokiose pelkese, kuriose gyvena bebrai. Šiu žvereliu kaimynyste garantuoja, kad pelkeje per visa perejimo sezona bus vandens. Mat bebras užtvanku pagalba palaiko toki vandens lygi, kad iplaukimo kanalas i trobele ar urva visada butu po vandeniu.
ŽNP teritorijoje manoma esant daugiau kaip 300 bebravieciu, iš ju šiuo metu tik 11 atrinkta kaip ypac vertingos gulbems giesmininkems pereti bei kitoms rušims apsaugoti. Jos priskirtos prie išsaugotinu bebravieciu, nes yra svarbios ekosistemos biologinei ivairovei, jose bebrai niekam nedaro žalos arba žala minimali.
Dar numatoma išsaugoti bebravietes, esancias Užpelkiu ir Ertenio telmologiniuose draustiniuose, nes ŽNP planavimo schemos sprendiniai ipareigoja šiuose draustiniuose atkurti pažeista hidrologini režima. Bebrai, patvenkdami pelkes drenuojancius kanalus, sukelia vandens lygi ir taip prisideda prie pelkines ekosistemos atkurimo.
Ketinama su medžiotoju bureliu atstovais, privaciu valdu savininkais pasirašyti bendradarbiavimo sutartis del minetu bebravieciu apsaugos. Tai reikš, kad išsaugotinose bebravietese nebus galima ardyti patvanku, urvu ar trobeliu. Cia bebrus bus galima medžioti tik tykojant nuo spalio 1 d. iki kovo 1 d. Tuo tarpu kitose bebravietese bebrus galima medžioti iprasta tvarka, laikantis Medžiokles istatymo, medžiokles LR teritorijoje taisykliu, bebru populiacijos gausos reguliavimo nuostatu.
Visiems suprantama, kad butina reguliuoti bebru populiacijos gausa, siekiant sumažinti ju daroma žala žmogaus ukines veiklos objektams. Buna atveju, kai nuo bebru veiklos nukencia ir vertingos augalu bendrijos, sunaikinamos Raudonosios knygos augalu buveines. Kadangi pagrindinis bebru gausumo reguliuotojas vilkas parko teritorijoje tapo labai retu sveciu, ši vaidmeni tenka perimti žmonems. Tik svarbu neperlenkti lazdos, kad netektu bebru i Lietuvoje saugomu gyvunu sarašus itraukti, kaip yra nutike daugelyje Europos šaliu. Jei jau esame gamtos tvarkytojai, visokiu gyvunu skaiciaus reguliuotojai, vykdykime tai išmintingai, su saiku.
Beje, upinis bebras pripažintas Europines svarbos saugoma rušimi, itrauktas i ES Buveiniu direktyvos antraji ir ketvirtaji priedus (steigiamos bebru apsaugai svarbios teritorijos, taikoma griežta apsauga). Lietuvai suteikta išimtine teise bebrus medžioti del didelio ju gausumo, taciau turime užtikrinti, jog šiu žinduoliu populiacija butu stabili arba bent jau jos gausumas nesumažetu iki tam tikro kritinio lygio. Todel bebru populiacijos buklei ivertinti visoje šalyje parinkta daugiau kaip 30 modeliniu teritoriju, kuriose pagal patvirtinta valstybine monitoringo programa pradetas bebru monitoringas. Viena iš tokiu teritoriju apima dali Žemaitijos nacionalinio parko ir jo prieigu (6 500 ha). Apie pirmosios apskaitos rezultatus skaitykite kitame „Šventorkalnio“ puslapyje.
Gitana SIDABRIENE
ŽNP direkcija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Sutrikę lyg nuogi lapkričio medžiai (0)

Lapkritis – pats niūriausias metų mėnuo: sunkiai išauštanti ir greitai temstanti diena, lapus praradę medžiai, nutilusios […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Ar remiate pedagogų streiką?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas