„Plungė“ tęsia gražią tradiciją – verčia laikraščio, kurio išleidome 101 numerį, puslapius ir savo skaitytojams primena įsimintiniausius praėjusių metų įvykius. O jų buvo! Pati ryškiausia miestui data – 2019-ųjų lapkričio 29-oji, kai perkirpta tunelio po geležinkeliu atidarymo juostelė. Politikos padangėje svarbi buvo kovo 3-ioji – savivaldos rinkimų diena. Laikraščiui „Plungė“ reikšminga buvo kovo 11-oji – šventėme savo gyvavimo 25-metį. O kur dar visa kita: įstaigų atidarymai ir jubiliejai, vadovų atleidimai ir naujų paskyrimai, svarbiausi projektai, aktualiausi politiniai sprendimai, rezonansiniai kriminalai ir nelaimės… Tad kviečiame užmesti akį į praeitį.
Rinkome merą ir tarybą
Svarbiausias politikos įvykis, žinoma, – vietos valdžios rinkimai. Pirma – apie tiesioginius mero rinkimus. Jau sausį žinojome, kad rinktis bus iš ko – turėjome net septynis vienas už kitą geresnius kandidatus: Lietuvos socialdemokratų darbo partija mums siūlė gydytoją Albiną Tamkevičių, socialdemokratai – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinio skyriaus patarėją Tadą Šetkauskį, Lietuvos centro partija – Techninių apžiūrų centro vedėją Arūną Alšauskį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – tuometinį mero patarėją Mantą Česnauską, visuomeninis rinkimų komitetas „Vieninga Plungė“ – mokytoją Vidą Bondauskienę, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Astą Beierle Eigirdienę, Liberalų sąjūdis – merą Audrių Klišonį. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad situacija analogiška 2015-iesiems – į antrąjį turą keliauja pirmajame geriausiai pasirodę A. Klišonis ir A. Beierle Eigirdienė. Kitas etapas sėkmingesnis buvo A. Klišoniui – jis mero kėdėje liko antrai kadencijai. Jo oponentei atiteko vicemero postas.
Kartu rinkome ir Savivaldybės tarybą. Daugiausia mandatų atidavėme Liberalų sąjūdžiui ir „Vieningai Plungei“ – po 7. Beje, liberalai šįkart nukraujavo – lyginant su ana kadencija neteko 3 mandatų, „Vieninga Plungė“ tiek pat – trimis mandatais – gavo daugiau, nei turėjo. Be jų, į tarybą delegavome 6 konservatorius, 3 „valstiečius“ ir 1 socialdemokratą. Tokios tat sudėties valdžią turime!
Dešimtmečių projektas
Tikrai nesuklysime taip pavadinę tunelio po geležinkeliu Dariaus ir Girėno gatvėje projektą. Jo plungiškiai laukė dešimtmečius – tiek laiko dalyti pažadai, kad tuoj tuoj geležinkelį kirsime be kliūčių. Gavus pinigų ir sukirtus rankomis su rangovu, tunelis pastatytas per 17 mėnesių, o simbolinė atidarymo juostelė perkirpta lapkričio 29-ąją. Taigi jau baigiame pamiršti, ką reiškia nervai dėl uždarytos pervažos. Prie gero, kaip sakoma, greit priprantama. Žinoma, tas gėris turi kainą – 5,5 milijono eurų. Ir tai yra brangiausias projektas, kokį yra įgyvendinusi mūsų Savivaldybė.
Mums 25-eri!
Kaip minėjome, svarią datą paminėjome ir mes – „Plungės“ laikraščio redakcija. Mūsų leidiniui sukako 25-eri! Ir ne bet kada, o kovo 11-ąją – esame gimę tada, kai Lietuva šventė savo nepriklausomybės atgavimo 4 metų sukaktį. Taigi jau skaičiuojame 26-uosius buvimo su jumis, brangūs skaitytojai, metus. Ir tuo, žinoma, džiaugiamės.
Meras – opozicijoje
Grįžtant į politinę areną, verta prisiminti dar vieną svarbų faktą: praėjus dienai kitai po rinkimų „Vieninga Plungė“ ir konservatoriai pasiskelbė vienijantys jėgas ir imantys valdžią į savo rankas. Netrukus prie jų prisijungė „valstiečiai“. Taigi nutiko taip, kad meras ir jo vadovaujamas Liberalų sąjūdis liko… opozicijoje. O valdantieji pasiskirstė postus: į vicemero postą delegavo konservatorę A. Beierle Eigirdienę, Savivaldybės administracijos direktoriaus poste pageidavo matyti „Vieningos Plungės“ atstovą Mindaugą Kauną, jo pavaduotojo kėdėje – „valstietį“ M. Česnauską. Taip viskas ir įvyko. Tik… ne taip greitai, kaip tikėtasi: meras A. Klišonis kone du mėnesius „tempė gumą“ – neteikė M. Kauno kandidatūros, taip keldamas grėsmę Plungėje įvesti tiesioginį Vyriausybės valdymą. Jo motyvai – esą negauna Valstybės saugumo departamento pažymos, kuri naujajam direktoriui leistų dirbti su slapta informacija.
Pirmas akibrokštas
Tie, kurie domisi vietos politikos aktualijomis, turbūt pamena, kad pirmieji valdančiųjų ir opozicijos apsižodžiavimai įvyko jau per pirmąjį, iškilmingą, Savivaldybės tarybos posėdį, surengtą balandžio 11-ąją. Iškart po priesaikos valdantieji kirto kaip reikiant – pareiškė, kad merui teks išsiversti turint tik vieną patarėją (o tikėjosi dviejų). Tai reiškė, kad kažkas iš mero aplinkos liks… be gana įtakingų pareigų. A. Klišoniui tai, aišku, buvo tikras akibrokštas. O vienintelio patarėjo postas patikėtas ir prieš tai šias pareigas ėjusiam Žydrūnui Purauskiui.
Supercitata
Kovo 22-ąją Plungė sulaukė ypatingo svečio – lydimas raudonai ir mėlynai mirksinčios apsaugos, atvyko Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Svarbiausieji vizito darbotvarkės klausimai – autobusų ir traukinių stočių sujungimas ir vietos verslininkams svarbios geležinkelio atšakos į pramonės rajoną nutiesimas. Premjeras šiais klausimais žadėjo plungiškius užtarti geru žodžiu. Tuomet meras A. Klišonis į S. Skvernelį kreipėsi žymaus Čikagos mafiozo Al Kaponės žodžiais: „Geras žodis yra gerai, bet kartais geras žodis ir naganas yra geriau nei vien tik geras žodis.“ Šmaikštuolis…
Jubiliejai, jubiliejai…
Smagu prisiminti, kad pernai gražias jubiliejines sukaktis šventė visos trys svarbiausios mūsų kultūros įstaigos: Plungės kultūros centras ir Plungės viešoji biblioteka – garbingus 80-mečius, o 1994-aisiais įkurtas Žemaičių dailės muziejus – 25-metį.
Įstaigos jubiliatės džiaugėsi ne tik savo istorija, bet ir nepailstančiais buvusiais bei esamais darbuotojais ir smalsiais lankytojais ar žiūrovais. Kaip ir priklauso, netrūko sveikinimų, linkėjimų, padėkų, gėlių ir dovanų. Na, o viename iš jubiliejų – Kultūros centro 80-metyje – dalyvavo ir pats kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
(Ne)stadiono atidarymas!
Be jau minėtojo tunelio, pernai perkirpta ir daugiau atidarymo juostelių. Vienas iš naujųjų objektų – vieta, kurią plungiškiai įpratę įvardyti centriniu miesto stadionu. Po rekonstrukcijos jį taip vadinti… šiukštu draudžiama! Vieta perkrikštyta į daugelio ausį rėžiančią aktyvaus poilsio ir laisvalaikio zoną (taip taip – zoną!).
Įkurtuvių juostelė perkirpta sausio 28-ąją. Tuomet juokauta: ar atidarymas neskubinamas dėl to, kad sniegas puikiai broką slepia. Juokai juokais, bet taip ir įvyko: netrukus po įkurtuvių lyg ylos iš maišo ėmė lįsti statybininkų paliktos klaidos, kurių taisymas užsitęsęs iki pat šiol. Skubos darbą velnias gaudo. Ar kaip ten sakoma?
Šventė šimtmetį!
Pačią apvaliausią – šimtmečio – sukaktį pernai minėjo Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazija. Mykolo Oginskio rūmuose surengtoje šventėje pagerbtos mokyklos ilgametės darbuotojos Albina Višinskienė, Birutė Ročienė, Skaistutė Zaniauskienė, Nijolė Kazbarienė ir Ramutė Baužienė.
Gražių sukakčių būta ir daugiau: 30-metį šventė legendinė Plungės krepšinio komanda „Olimpas“, kuri 1997-aisiais LKL čempionate užėmė antrąją vietą ir kurios sirgalių šūkis buvo „Sveiki atvykę į pragarą!“; tokį pat jubiliejų minėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyrius; į klubą susibūrę plungiškiai audėjai šventė 10-metį; vaikų ir jaunimo liaudies šokių ansamblis „Žirginėliai“ – 35-metį; tremtinių ir politinių kalinių choras „Tėvynės ilgesys“ – 30 metų sukaktį. Dar kartelį – sveikinimai jubiliatams!
Sukirto rankomis
„Plungė tvarkosi!“ – skelbė užrašai mieste ir kitose vietovėse. O kad tvarkytųsi, ir ne vieną sutartį teko pasirašyti.
Vasarį Savivaldybės administracija sukirto rankomis su UAB „R2K grupė“, įsipareigojusia rekonstruoti ir bendruomenės poreikiams pritaikyti administracinį pastatą Alsėdžiuose. Nieko nepasakysi – įmonė nusisamdė ukrainiečių ir tikrai kibo į darbus. Deja, jų nebaigė. Rangovas nešė kudašių, o pastatas taip ir liko pusiau skustas, pusiau luptas.
Kovą sutartis pasirašyta tarp Savivaldybės ir Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos. Tikslas – steigti bendrą viešąją įstaigą Plungės bendruomenės centrą. Ši sutartis jau turi apčiuopiamą rezultatą – gavus finansavimą, sutvarkytas ir neįgaliesiems pritaikytas parapijos namų cokolinis aukštas. Įstaiga duris atvėrė lapkričio 29-ąją.
Balandį pasirašyta ir daug nervų visiems ištampiusi sutartis dėl keturių Plungės gatvių – Rietavo, Telšių, Laisvės ir Minijos – remonto. Klausimų buvo daug: ar tikrai reikia imtis apie 4,4 mln. eurų vertės projekto, kuriam Europos Sąjunga neskiria net penktadalio reikiamų pinigų, o visa kita teks pakloti iš savo kišenės? Vis dėlto nuspręsta, kad reikia. Sutartį su Savivaldybės administracija pasirašiusi bendrovė „Eurovia Lietuva“ iki metų pabaigos spėjo įrengti žiedinę sankryžą ir įveikė numatytąją sutvarkyti Rietavo gatvės dalį.
Įvertino mamą
Artėjant Motinos dienai, į prezidentūrą kasmet kviečiamos daugiavaikės mamos, pagimdžiusios ir dorais žmonėmis užauginusios gausų būrį vaikų. Pernai tarp pagerbtųjų buvo ir Irena Aldona Dobrovolskaitė iš Žvirblaičių kaimo, kurios krūtinę papuošė Prezidentės Dalios Grybauskaitės įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Žvirblaitiškės ir jos vyro Adomo Augustino turtas – septyni vaikai!
(Bus daugiau)
