Šiemet sukanka 20 metų, kai Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija pasirinko netradicinę – gynybinio ir pilietinio – ugdymo kryptį. Anksčiau sukarinta vadinta mokykla jaunimui patraukli – į ją atvyksta vaikų iš visos Lietuvos, jų stygiaus gimnazija niekada nejautė. Tik kaip tą kryptį išlaikyti? Kokia jos ateitis? Apie tai diskutuota gegužės 28-ąją Alsėdžiuose surengtame gynybinio ir pilietinio ugdymo programos 20-mečiui skirtame renginyje. Tiesa, diskusija – aukščiausiu lygiu – dalyvaujant Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos šaulių sąjungos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir kitų institucijų atstovams.
Pradžia
Alsėdžių moksleiviai kasmet gegužę rengia didelę šventę – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Pakviečia garbingų svečių, visuomenę, parodo save, patys susipažįsta su statutinėmis profesijomis. Šiemet šventė kiek kitokia – su mažiau žmonių, bet su daugiau dėmesio mokyklos vykdomos programos perspektyvoms.
Renginys pradėtas nuo apskritojo stalo diskusijos, kurią vedė Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos laikinasis direktorius Regimantas Kavaliauskas ir jo pavaduotoja Daiva Gramalienė.
Pirmiausia priminta tai, kas įvyko prieš 20 metų. 2001-ųjų balandžio mėnesį tuometinis Seimo narys Audrius Klišonis Lietuvos Respublikos Seime suorganizavo susitikimą, kuriame dalyvavo Alsėdžių vidurinės mokyklos direktorius Leonas Mockūnas, Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Idalija Alminienė, krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas. Krašto apsaugos ministerija Alsėdžių vidurinės mokyklos karinės pakraipos ugdymo planui pritarė ir leido nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. mokyklai įsivesti gynybinio ir pilietinio ugdymo pakraipą.
Prieš prasidedant diskusijai laikinasis gimnazijos direktorius R. Kavaliauskas akcentavo: „Šia kryptimi dirbame jau 20 metų. Esame visos dienos mokykla, kurioje vaikai gauna ir bendrąjį išsilavinimą, ir aktyvią popamokinę veiklą. Programa tikrai pasiteisino, tačiau ji kol kas neišgryninta, neįforminta ir dar ne visur pripažįstama. Tad šiandieninis susitikimas – su viltimi į pokyčius.“
Aukščiausiu lygiu
Į diskusiją aktyviai įsitraukė visas būrys svečių, tarp kurių – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kaščiūnas, to paties komiteto atstovas Valdas Rakutis, Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Seimo narys Jonas Varkalys, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Andrius Zalitis, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Albertas Dapkus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kompetencijų vertinimo ir komplektavimo centro viršininkas mjr. Jurgis Norvaiša, Plungės rajono savivaldybės meras A. Klišonis, jo patarėjas Žydrūnas Purauskis, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, buvę Alsėdžių gimnazijos mokiniai, dabar Lietuvos kariuomenės karininkai štabo srž. Marius Pečiulis, mjr. Tomas Pakalniškis ir kt.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja D. Gramalienė akcentavo: „Prieš tuos 20 metų mums buvo pažadėtos ir uniformos, ir karininko etatas. Uniformas turime, o štai dėl etato iki šiol vyksta susirašinėjimas. Jaučiame, kad mums reikalinga globa – ne tik Savivaldybės, bet ir kitų institucijų. Todėl ir sukvietėme čia visus, kad pabuvę vietoje, pamatę, kokia yra gynybinio ir pilietinio ugdymo programa, šią žinią skleistumėte ir toliau.“
Ne dėl „varnelės“
Pavaduotojai pritarė ir meras A. Klišonis, prieš 20 metų buvęs vienu iš Alsėdžių mokyklos pasirinktos krypties „krikštatėvių“. „Tada ėmėmės iniciatyvos, o šiandien turime rezultatą, kuris – ne dėl „varnelės“. Tai tikras tikrai veikiančios programos rezultatas. Iš pradžių, kai Alsėdžiuose atsirado uniformuoti, žygiuojantys jaunuoliai, vietiniams buvo peno kalboms: kas čia per vaikai, kas juos čia suvarė. Niekas jų čia nesuvarė. Tai tiesiog aktyvūs, iniciatyvūs, idealizmo nestokojantys jaunuoliai. Tiesa, kai kurie jų per tą savo aktyvumą „paslydę“, bet kai yra pedagogų, kurie aktyvumą ir idealizmą sugeba įveiklinti, tuomet visos problemos išsprendžiamos. Vaikų čia yra iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių… Gal ne visi iš jų valgys kario duoną, bet nė vienas nesigėdys užsivilkti uniformos ir būti savo šalies patriotu“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Gimnazija – pavyzdinė
Diskusijai įsibėgėjant D. Gramalienė kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kaščiūną: „Matome, kad pilietinis ugdymas numatytas kaip šios kadencijos prioritetas. Tad gal galite pažadėti, kad Alsėdžių gimnazija, dirbanti pagal gynybinio ir pilietinio ugdymo programą, taps kažkurios institucijos globotine?“ Komiteto pirmininkas pripažino: „Pilietinis jaunimo ir visos visuomenės ugdymas – labai svarbus. Nes šiais laikais priešo taikinys yra būtent visuomenė, tiksliau – siekis per propagandą ir kitus panašius dalykus palaužti visuomenės valią priešintis. Tame ugdyme svarbų vaidmenį vaidina ir šeima, ir mokykla. Jūsų gimnazija – ir bandomoji, ir pavyzdinė. Tokią ugdymo kryptį iš tūkstančio Lietuvos mokyklų yra pasirinkusios tik aštuonios. Kas turėtų jas globoti? Kitose šalyse – Latvijoje, Estijoje – jos finansuojamos iš Gynybos ministerijos lėšų.“
Kitas klausimas buvo adresuotas krašto apsaugos viceministrui Ž. Tomkui: „Ar galime nupiešti tokią viziją – Rugsėjo 1-ąją viceministras atvyksta į Alsėdžius ir praneša, kad gauname ir ministerijos globą, ir karininko etatą?“ Viceministras atsakė: „20 metų dirbu ministerijoje ir tiek pat laiko apie jus girdžiu. Jūs tikrai esate pavyzdiniai. Patikėkite – Vilnius apie Alsėdžius žino ir stebisi, kaip sugebate lygiaverčiai derinti formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Pilietinis ugdymas kaip mokomasis dalykas yra, bet jam reikia suteikti naują formą ir turinį, kuris būtų patrauklesnis jaunimui. Šiandien karininko etato jums pažadėti negaliu, tik bendradarbiavimą. Bet kažką galvosime ir iki rugsėjo jau turėtume grįžti su pasiūlymais.“
Nuteikė viltingai
Idėjų buvo daug: Alsėdžių gimnazijos kuravimą pavesti Lietuvos šaulių sąjungai, mokytojus įtraukti į šaulių veiklą, pasirūpinti, kad baigusieji Alsėdžių gimnaziją, stodami į statutines profesijas, gautų papildomai balų, kad prie gimnazijos gyvavimo prisidėtų ir kitos savivaldybės, iš kurių čia atvyksta moksleivių, kad būtina dėti pastangas, jog tokios iniciatyvos būtų ne pavienės, o veiktų kaip tvari sistema, kad kitos institucijos įsilietų per etatus, skiriamą įrangą ir t. t. Galiausiai reziumuota, kad Rugsėjo 1-ąją reikia turėti jau ne idėją, o sprendimą, tad per vasarą teks padirbėti. „Aš jau degu ta idėja. Tikrai būsime platforma, kuri imsimės šio reikalo ir prieš Rugsėjo 1-ąją pažiūrėsime, kiek pasistūmėjome“, – žadėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kaščiūnas. Visa tai gimnazijos bendruomenę nuteikė ypač viltingai.
Pasibaigus diskusijai, suskambo Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės orkestro atliekamas Lietuvos himnas ir maršai, vėliau vyko išsamus gynybinio ir pilietinio ugdymo programos pristatymas, asociacijos „Plungės skautai“ surengta „Skautorama“. Vakare surengtas 23 kilometrų pėsčiųjų žygis į Telšių rajone esantį Dievo Krėslo mišką, kuriame išlikę partizanų bunkeriai. Jame jėgas išbandė apie 100 žygeivių.
Comments 1