
Žemaičių Kalvarijos žemė liepos pradžioje prisipildė maldų ir giesmių – minios tikinčiųjų jau antra savaitė meldžiasi prašydami Dievo palaimos sau ir artimiesiems, taikos ir Dievo malonių bei Jo dangiškosios Motinos užtarimo savo kraštui. Kiekvieną dieną – vis kita intencija, ir kasdien vidurdienio šv. Mišias aukoja vis kitas vyskupas. Liepos 6-oji buvo Plungės dekanato diena, tądien melstasi už Lietuvos valstybę ir jos ateitį – jaunąją kartą. Šv. Mišioms vadovavo vyskupas Arūnas Poniškaitis.
Šeštadienis – Plungės dekanato diena
Didieji Žemaičių Kalvarijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai – pagrindinė piligriminė metų šventė ir religinio gyvenimo įvykis Telšių vyskupijoje. Dvasiniu centru kasmet tampantis miestelis sutraukia tūkstančius piligrimų iš visos šalies ir užsienio.
Liepos 1-ąją, atlaidų išvakarėse, prie Panų kalne esančios koplyčios, skirtos kankinėms merginoms atminti, tradiciškai surengtos šv. Mišios, kuriomis ir pradėti visuotiniai atlaidai. Tądien po šv. Mišių piligrimai, Marijos legiono nariai maldinga procesija nukeliavo į Žemaičių Kalvarijos baziliką, kur vyko šv. Mišios su Mišparais, eucharistinė procesija aplink baziliką, naktinė Švenčiausiojo Sakramento adoracija.
Kiekvieną dieną atlaidams vadovavo vis kitas vyskupijos dekanatas ir melstasi vis už kitą visuomenės grupę – už žmones, dirbančius socialinėje, švietimo, teisėsaugos, sveikatos, valstybės gynimo srityse, už dvasininkus, taiką, šeimas ir t. t. Po kiekvienų šv. Mišių einamas Kryžiaus kelias.
Kaip jau minėjome, Plungės dekanato dieną, šeštadienį, maldos buvo skirtos Lietuvos valstybei ir jos ateičiai – jaunimui.
Dekanato dvasininkai kvietė tikinčiuosius pakelti akis į stebuklingąjį Marijos paveikslą – už savo namus, už senus tėvelius, už dėdes ir tetas, už vaikus. Prašyti Marijos malonės, kad galėtume būti dėkingi, kad galėtume branginti ir vertinti vienas kitą, kad Marijos rankos vedami galėtume keliauti per šią žemę į pažadėtąją žemę, į laimingą amžinąjį gyvenimą.
Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė vyskupas A. Poniškaitis. Po jų žodį tarė Seimo narys Jonas Varkalys. Padėkojęs dekanato dvasininkams už galimybę melstis kartu, už dvasinių vertybių ir tradicijų saugojimą, padėkos raštą įteikė kunigui Modestui Ramanauskui. Taip padėkota už nuoširdų rūpinimąsi bazilika, išskirtinį pamaldumą ir tarnystę. Žemaičių Kalvarijos seniūnei Dovilei Brasaitei padėkos raštas atiteko už rūpestį sakraliniu kompleksu. Padėkos sulaukė ir Plungės skautų vadovai Žydrūnas ir Kristina Pilitauskai. Už dekanato dienos organizavimą gėlių įteikta Plungės parapijos klebonui Vytautui Gedvainiui.
Vėliau visi pakviesti pelnyti artimo meilės ir gerumo atlaidų einant Kryžiaus kelią. Didžiulės žmonių procesijos priekyje žengė ir kryžių iki pirmosios Žemaičių Kalvarijos kalnų koplyčios nešė J. Varkalys. Vėliau jį perėmė ir per visas likusias stotis, kaip ir žibintus bei baldakimą, nešė Plungės skautai. Žemaičių Kalvarijos Kristaus Kančios kelias driekiasi 4,5 kilometro, jį sudaro 19 koplyčių, kuriose įrengta 20 stočių (septintoji koplyčia turi dvi stotis).
Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai baigsis liepos 12-ąją. Paskutinę dieną bus meldžiamasi už Žemaičių Kalvarijos parapiją, bendruomenę ir geradarius.
Kalnų giedojimas – krikščionybės ir žemaitiško tapatumo ženklas
Kryžiaus kelio, arba kalnų, giesmės labai artimos žemaičių liaudies dainoms – seniau kaimuose tradiciškai giedodavo vyrai ir moterys paeiliui, dabar giedama ir atskiromis grupėmis, ir kartu.
Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas įtrauktas į Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Kalnų giedojimas vertinamas ne tik kaip krikščioniškosios kultūros paveldas ir religingumo raiškos būdas, bet ir kaip žemaitiško tapatumo ženklas. Ši tradicija skatina susitelkti ir išlaikyti bendruomeniškumą, o žmogui giedojimas suteikia dvasinės stiprybės ir apvalo sielą – tiek gyvą, tiek iškeliaujančią.
2004 m. popiežius Jonas Paulius II nustatė Žemaičių Kalvarijos šventovėje galimų gauti visuotinių atlaidų sąlygas bei tvarką ir leido pradėti Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo karūnavimo popiežiškosiomis karūnomis procesą. Šį procesą užbaigė popiežius Benediktas XVI. Paveikslo karūnacijos iškilmės surengtos 2006 m. spalio 8 d.
Tradicijos ištakos siekia 1637–1639 m., kai žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Garduose, vėliau pavadintuose Žemaičių Kalvarija, įsteigė 19 stočių, arba 20 vietų, Kryžiaus kelią ir jam eiti užsakė sukurti maldas bei giesmes. Atlaidų tradicija, perduodama iš kartos į kartą, nesunyko net sovietiniais metais, kai vyravo ateizmas ir kitos tikėjimą Dievą menkinančios ideologijos. Tikinčiųjų pastangomis Žemaičių Kalvarijos bažnyčia liko neuždaryta, o Kryžiaus kelio koplyčios – nenugriautos.