Šiemet dėl žaibo iškrovos Lietuvoje kilo 44 gaisrai. Laimei, žmonių aukų ir traumų pavyko išvengti, tačiau šie gaisrai gyventojams padarė nemažų nuostolių, nuniokodami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, vasarnamius bei kitą turtą.
Per praėjusią parą dėl žaibo iškrovos kilo net 4 gaisrai. Vidurdienį Joniškio rajone, Satkūnų kaime, Žiedo gatvėje, dėl žaibo iškrovos užsidegė gyvenamasis namas. Gaisro metu nudegė dalis stogo, apdegė medinės stogo konstrukcijos, palėpėje apdegė namų apyvokos daiktai, sulietos namo sienos. Kiek vėliau Šilalės rajone, Juodžių kaime, Juodžių gatvėje, žaibui trenkus į palydovinę anteną, išsilydė kabelis, išdegė perdengimo apšiltinimo medžiaga, sugedo televizorius ir kompiuteris. Apie 17 val. Alytaus rajone, Miroslavo kaime, gyvenamojo namo viduje užsiliepsnojo užuolaida. Gaisras kilo, žaibui trenkus į televizijos anteną. Jo metu išsilydė televizijos kabelis, elektros instaliacijos laidai, sudegė užuolaida, aprūko kambario siena. Tuo pačiu metu Lazdijų rajone, Vaickūniškės kaime, dėl žaibo iškrovos užsidegė garažas. Ugnis supleškino garažą, viduje buvusius daiktus ir netoliese stovėjusią malkinę.
Žaibai pavojingesni, jeigu pastatas stovi aukštoje vietoje, ant stogo yra išsikišusių daiktų (antenų, dūmtraukių, vėjarodžių) arba šalia auga dideli medžiai. Miestuose ir gyvenvietėse, kur dėl įvairių įrengimų pastatai yra gerai įžeminti, žaibų sukeliami gaisrai daug retesni. Todėl kol dar neįvyko nelaimė, geriausiai ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.
Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, antenas. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
Jeigu audra užklupo lauke, reikėtų nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, reikėtų nedelsiant skubėti į krantą. Taip pat ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų ypač atsargiai elgtis prie vandens telkinių. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Nepatariama stovėti ir žaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas, tiltas. Taip pat nereikėtų maudytis vienam, o mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Vaikų vienų negalima palikti besipliuškenančių ir nedideliuose baseinėliuose. Besimokantiems plaukti, patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones.
Taip pat reikėtų įsidėmėti, kad, perkaitus saulėje, negalima staiga šokti į vandenį, reikėtų prieš tai juo apsišlakstyti. O siekiant išvengti kitų karščio sukeliamų pasekmių, rekomenduojama sutrumpinti buvimo lauke laiką, atidžiai rinktis drabužius, vengti keliavimo viešuoju transportu, gerti daug vandens, vengti alkoholinių gėrimų (jie skatina šilumos išskyrimą organizme ir didina perkaitimo riziką), nevartoti maisto produktų, kurie turi organizmą šildančiųjų savybių (medaus, lašinių, riebios mėsos), nesportuoti lauke vidurdienį.
Be to, karštuoju metu ilgai būti saulėje pavojinga. Saulės smūgį dažniausiai patiria vaikai, nėščios moterys ir neblaivūs žmonės. Saugokite save ir kitus!
