sakė Justinas Lingys, Platelių dvaro svirne pristatęs pernai sukurtą videofilmą „Sofija Tyzenhauzaitė“ iš ciklo „Prancūzmečio ženklai Lietuvoje.“
Filmas „Sofija Tyzenhauzaitė“ – pasakojimas apie Platelių dvaro šeimininkę grafienę de Šuazel-Gufje, pirmąją moterį rašytoją, kilusią iš istorinės Lietuvos, prancūzų kalba prisiminimų forma parašiusią apie 10 istorinių romanų. Savo grožiu, išsilavinimu ir proto guvumu ji darė įspūdį Rusijos imperatoriui carui Aleksandrui I, Prancūzijos karaliui Liudvikui XVIII, Napoleonui Bonapartui. Filmas sukurtas remiantis Žemaitijos nacionalinio parko, Telšių muziejuje „Alka“, Lietuvos ir Prancūzijos bibliotekose saugoma dokumentine medžiaga, nuotraukomis bei istorikų, literatūrologų komentarais, ištraukomis iš rašytojos knygų „Reminiscencijos“, „Halina Oginskaitė, arba švedai Lenkijoje“, išverstų į lietuvių kalbą.
Plungiškio, Senamiesčio (buvusios Plungės 4-osios vidurinės) mokyklos auklėtinio, dabar žymaus Lietuvos istorijos ir kultūros metraštininko Juozo Lingio darbų kraitėje, kasmet papildomoje nuo 1992-ųjų, – daug gražių dalykų. Videofilmų ciklai „Reportažai iš Lietuvos požemių“, „Nepažintas pasaulis“, „Žemaitijos nacionalinio parko drožėjai“, „Žingsniai į praeitį“, „Lietuvos dvarai“.
Teatro meno magistro laipsnį turintis televizijos režisierius kuria vaidybinius ir dokumentinius kino ir videofilmus. 1994 metais vaidybinis filmas „Siena“ pelnė trečiąją vietą Lodzėje vykusiame festivalyje, 1997 m. muzikinis vaizdo klipas „Labas-97“ pripažintas geriausiu debiutu, 1998-aisiais už dokumentinį filmą „Dvi Aldonos“ J. Lingys pelnė „Grand Prix“ VI tarptautiniame festivalyje Varšuvoje. 2003-aisiais už dokumentinį videofilmą „Mediniai Lietuvos dvarai“ pelnytas pagrindinis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos skelbto konkurso prizas.
Dešimt J. Lingio sukurtų filmų, tarp jų – „Platelių dvaro paslaptys“, „Kryždirbystė Lietuvoje“, „Nuskendęs pasaulis“ – subtitruoti arba įgarsinti anglų kalba. J. Lingys rengia pažintines, kultūrines ir progines TV laidas. Rašo straipsnius, scenarijus, organizuoja dailės parodas.
Rūpėjo prieš 300 metų Mato Pretorijaus fiksuota Prūsijos, apskritai Pamario krašto istorija, palyginti tuomet ir dabar ten gyvenančių žmonių bendrystę. Apie tai pasakojama dokumentiniame videofilme „Raktas į ateitį“ (2007).
Šiemet Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vilniuje pristatytas dokumentinis videofilmas „1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarai“. Pernai Plateliuose – videofilmas „Kėtuoks“ apie Gintališkėje gyvenantį ir kuriantį tautodailininką Vytą Jaugėlą. Šį ir kitus „diskus“ apie tautodailininkus Reginą ir Justiną Jonušus, Kazį Striaupą, „Platelių luotus“ šį kartą trumpam į Platelius atvykęs J. Lingys padovanojo Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vadovei Aldonai Kuprelytei.
Kuo dar pradžiugins veiklus ir kūrybiškas kraštietis? Papasakojo, kad renka medžiagą apie Žemaitijos kraštovaizdį, fiksuoja saugomose teritorijose atsikuriančią lygsvarą: paukščius, gyvūnus ir augmeniją.
