Ar esate pastebėję, kad vadinamojo dryžuotojo gyvenimo šviesioji juosta visada siauresnė? Vos spėji gurkštelėti palaimos, ir kažkaip tik šast – kaip toje dainuškoje – „nebėra laimės, nebėr mažytės“. Jau, žiūrėk, vėl prieš akis tarsi kulkos švilpia problema po problemos. Ir vėl – kare kaip kare: vienas įveiki, aplenki, išsisuki, bet kartais tenka kristi veidu ir ne savo noru pabučiuoti gimtąją žemelę, tačiau ne jos paguldo ant menčių. Paprastai skaudžiausiai smogia tos „kulkos“, kurios atlekia iš užnugario. Nokdaunas. Kol likimas suskaičiuoja iki dešimties, privalai atgauti kvapą. Tai, kas mūsų nesunaikina, padaro stipresniais.
Ar autsaideriai niekam neįdomūs – skęstančiųjų gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas? Na, ką jūs, jei jie – kone visa tauta, rūpi. Štai, pavyzdžiui, jūs gyvenate tik iš minimalių pajamų. Arba esate pensininkas. Valstybė pakels tą minimumą net 35 litais. Juk net piršto nepajudinote, ji pati, kaip rūpestinga mama. Ir netgi – valio – jau nuo spalio! O jus, ko gero, kankino įtarimas, kad esate savo šalyje nemylimas ir nereikalingas. Ir net rezgėte planus (kokia gėda!) emigruoti.
Ne ką blogiau ir senjorams – dovanai pridės net 3 litus 43 centus! Ir nereikia čia dejuoti, kad jūsų darbo stažas – per 40 metų. Taigi dirbote toje sovietinėje valstybėje ir mokesčius mokėjote jai. O jauni, drąsūs ir įžūlūs gali net prikišti: jeigu gerai pamąstyti, dirbote priešiškai valstybei ir prisidėjote prie jos kūrimo. Galite pasiteisinti nebent tuo, kad ji sugriuvo. Taigi, sakykite gražų „ačiū“ ir nekelkite audros vandens stiklinėje.
Jaučiatės pažemintas? O tai jau jūsų problema, kad tokie menkniekiai varo iš proto. Pažvelkite į gyvenimą filosofiškai: (pvz.) tik didis žmogus žino mažo pinigo vertę. Tiesa, mūsų valdžios Olimpo galingieji, ko gero, įsitikinę, kad gyvenime daug kas yra svarbiau už pinigus. Taip, be abejo, – kai jų yra. Sakoma, kad idealistai lenda į sielą, materialistai – į kišenę. Iškart ir neatsakysi, kas geriau.
O štai, kaip rašo „Vakaro žinios“, Australijos premjeras Tonis Ebotas kasdien lenda į… palapinę atokiai įsikūrusioje aborigenų bendruomenėje. Ten jis perkėlė savo biurą. Duodamas premjero priesaiką, jis pažadėjo, kad kasmet po savaitę praleis su aborigenų bendruomene, nes siekia tapti „aborigenų reikalų premjeru“. Taigi dabar vyriausybė su visa palyda persikėlė į palapinių kompleksą. Ir ne kur nors šalia civilizacijos centrų, o į Australijos pakraštį – už tūkstančio kilometrų. Beje, po istorinio atsiprašymo, pareikšto aborigenams už praeities skriaudas, pernai parlamentarai oficialiai pripažino juos pirmaisiais šalies gyventojais.
Bandote užtempti solidarumo su tauta marškinėlius ant mūsiškių pateptųjų? Ak, juk valdžia tik vaidina, kad nesupranta mūsų problemų dėl išgyvenimo, jiems šitaip – pigiau.
