Regioninei ir vietos žiniasklaidai kirstas dar vienas valdančiųjų smūgis – spalio 7 dieną Seimo nariai net nesutiko svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta uždrausti bankų ir savivaldybių įsteigtoms įmonėms ar įstaigoms būti viešosios informacijos rengėjais ar jų dalyviais. Tad nuo šiol savivaldybių politikams niekas nedraus už mokesčių mokėtojų pinigus leisti periodinius leidinius ir juose ne tik nemokamai reklamuotis, pūsti rinkėjams miglą į akis, bet ir nevaržomai atakuoti savo politinius oponentus.
Janina TILVIKAITĖ
Pripažinti pažeidę
Reaguodama į šį Seimo sprendimą Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija praėjusią savaitę išplatino viešą pareiškimą, taip pat kreipėsi į valstybės vadovus. Sunerimti nepriklausomai žiniasklaidai išties yra dėl ko. Ne tik sunerimti, bet ir skambinti pavojaus varpais. Yra duomenų, kad tokia „mada“ už mokesčių mokėtojų pinigus leisti periodinius leidinius, kuriuose šlovinami vietos savivaldybės vadovai, yra ne tik Druskininkuose, Raseiniuose, bet plinta ir kitose šalies savivaldybėse. Jau ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, ir teismai, nagrinėję Druskininkų švietimo centro leidžiamo laikraščio „Mano Druskininkai“ atvejį, yra pareiškę, kad toks vietinės valdžios oficiozas kaip „Mano Druskininkai“ eiti negali, jis leidžiamas pažeidžiant teisės aktus.
Vienas iš asociacijos narių, Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas Alvydas Balčiūnas mano, kad po tokio Seimo verdikto reikia laukti savivaldybių kontroliuojamų laikraščių kūrimosi rajonuose arba jau esamų perėjimo valdžios žinion bangos.
Šypsenos iš oficiozų
„Tai ne kas kita, kaip grįžimas į „sovietus“. Kodėl Seimo nariai, balsavę prieš šias pataisas, nebenori matyti laisvos spaudos? Kodėl norima ją žlugdyti? Ir taip vietinė spauda sunkiai verčiasi po garsiosios naktinės mokesčių reformos, kai mokesčiai staiga padidėjo 140 procentų. Tačiau mes nepraradome savo skaitytojų, kurie gerbia profesionalius žurnalistus, pasitiki jų pateikiama informacija. Gal tai ir nepatinka tiems politikams, kurie užsimojo sunaikinti rajoninę spaudą? Juk savivaldybių leidiniams nereikės paisyti rinkos, be to, kaip būtų kontroliuojamos valstybinės lėšos, mokesčių mokėtojų pinigai, leidžiami partijų propagandai skleisti?
Peršasi mintis, kad į savivaldybes srūvant europinėms lėšoms, stengiamasi rasti būdų, kaip jas taip „efektyviai“ įsisavinti, kad niekas nematytų, nekritikuotų, visi tik šypsotųsi iš „valdiško“ laikraščio puslapių. Suprantama būtų, kad savivaldybės leistų informacinius lankstinukus, o dabar užsimota savo laikraščius leisti. Ir dar nemokamus. Bet visi žinome, kad nieko nemokamo nebūna, nebent sūris pelėkautuose“, – kalbėjo A. Balčiūnas.
Pasak leidėjo, yra žinomų žiniasklaidos priemonių, susijusių su kai kuriais politikais bei partijomis, tačiau ir šios turi paisyti rinkos bei konkurencijos sąlygų, o savivaldybių oficiozams kažkodėl tos taisyklės negalioja.
Procesas – pavojingas
Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta uždrausti bankų ir savivaldybių įsteigtoms įmonėms ar įstaigoms būti viešosios informacijos rengėjais ar jų dalyviais, Seimui pateikė svarstyti jų autoriai konservatoriai Jurgis Razma ir Arvydas Anušauskas.
Už šį pasiūlymą balsavo 36 Seimo nariai, prieš šeši, susilaikė 33 parlamentarai. Vėliau 38 balsais prieš 32 pataisos buvo atmestos, neleidžiant autoriams jų tobulinti ir teikti vėl. Prieš daugiausia balsavo socialdemokratai, tvarkiečiai ir darbiečiai.
„Kodėl Seimo nariai balsavo prieš? Gal nori prieš merų rinkimus atsirišti rankas? Rimtų argumentų nebuvo. Vieni klausė, kas čia per pataisos, kiti nesuprato, kodėl negali savivaldybės turėti savo informacijos šaltinio. Dabar įstatymas valdyti žiniasklaidos priemonę draudžia tik patiems bankams, partijoms ir savivaldybėms tiesiogiai. Tačiau Lietuvoje jau yra savivaldybių, kalba eina apie Druskininkų ir Raseinių, kurios, prisidengdamos įsteigtomis savo švietimo krypties įstaigomis, leidžia periodinius leidinius su užmaskuota politine reklama.
Iš vietinės spaudos atimami reklamos užsakymai, iškreipiama žiniasklaidos rinka. Tai gana pavojingas procesas visuomenėje, kalbant apie laisvą spaudą ir demokratiją, taip negali būti. Kai buvo kuriamas įstatymas, jo kūrėjams neužteko tiek fantazijos nuspėti, jog vietos politikai ateityje gali rasti jame landų ir imti reklamuotis per savivaldybei pavaldžių švietimo ir mokslo įstaigų leidinius“, – „Vakarų Lietuvai“ sakė J. Razma.
Atmesti paskubėjo?
Kai kurie Seimo nariai pripažįsta, kad pernelyg paskubomis ir nemotyvuotai atmetė šias pataisas, ir mano, kad įstatymą dar reikėtų pateikti svarstymui. Mažeikiškis Seimo narys tvarkietis Kęstutis Bartkevičius – vienas iš tokių.
„Šią problemą vertinčiau dvejopai. Pritariu, jog nėra gerai, kai savivaldybės įstaigos ima leisti laikraščius ir juose politikai ima skelbti savo tiesą. Manau, reikėtų Seimui grįžti prie šių pataisų svarstymo. Bet, kita vertus, ką politikams daryti? Jeigu nesi skandalistas ar mėgstantis pasipuikuoti, spauda apie tave nerašys. Nebent už tai susimokėčiau. Todėl, neturėdamas jokios tribūnos, važiuoju tiesiai pas savo rinkėjus, dalyvauju renginiuose, lankausi kolektyvuose. Ir pastebiu daug gerų dalykų, kurie, deja, ne visada atsispindi vietinėje spaudoje. Joje dažnai pasigendu pozityvių naujienų“, – savo nuomonę dėstė parlamentaras K. Bartkevičius.
Socialdemokratė Milda Petrauskienė ne iškart susigaudė, apie kokias įstatymo pataisas kalbėsime. „Tai juk dar svarstysime, juk buvo pateiktas tik projektas, dar nieko galutinai nenuspręsta“, –nustebo M. Petrauskienė. Priminus, kad pataisos valdančios daugumos buvo atmestos jų net nesvarsčius, Utenoje išrinkta Seimo narė pripažino gal irgi paskubėjusi balsuoti prieš.
„Maniau, nieko blogo, jei savivaldybė išleidžia informacinio pobūdžio leidinį, kuriame pristatomi įvairūs projektai, savivaldybių tarybų sprendimai… Bet jeigu laikraštis su viena nuomone, tai jau negerai, absoliučios tiesos negali būti, turi būti pateikiamos skirtingos nuomonės, ir konkurencija tarp laikraščių turi būti. Manau, jei toks svarbus klausimas, reikia svarstyti jį vėl“, – teigė parlamentarė.
Ne visi kalbinti Seimo nariai, balsavę prieš minėtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, išdrįso pateikti savo argumentus. Viena pajūrio parlamentarė, paprašiusi atidėti pokalbį kitai dienai, tą dieną išvis išjungė telefoną, kita pažadėjo perskambinti ir išsakyti savo nuomonę, bet irgi… gal pamiršo. Tebūnie tai jų sąžinės reikalas.
„Valdžios valdoma spauda yra bloga spauda“
Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas:
„Kai valdžia, ypač vietinė nusprendžia, jog nuo šiol ji pati informuos žmones, kaip jos atstovai dirba, o nuo valdžios nepriklausomi žurnalistai yra nustumiami į šalį, tokiame rajone nebelieka vietos tikrajai savivaldai. Čia tarsi atskiroje kunigaikštystėje visi paklūsta vieno valdžiažmogio, valdovo, vieno „karaliuko“ vienintelei tiesai. Paklusnumo ir baimės aplinkoje niekas nebenori rūpintis jokiomis problemomis, jos specialiai slepiamos ar net falsifikuojamos, pagražinamos, nes pavaldiniai nenori gadinti nuotaikos „karaliukui“ ir taip užsitraukti jo rūstybę. Užtat „savo laikraštyje“ valdžiažmogiai gali nevaržomai girtis neva savo nuopelnais, statant aikštes ar kelius, nors iš tiesų jie pastatyti už Europos Sąjungos pinigus. Tokia situacija labai demoralizuoja žmones, paprastus gyventojus, kuriems nebeliks motyvacijos išsakyti savo nuomonę, rūpimas problemas, kritiką, nes kas gi jų klausysis? Žmonių nuomonė tokiame leidinyje net nebus skelbiama, nes „karaliuko“ pavaldiniams visai nesinori gadinti jam nuotaikos įvairiomis problemomis, o ir patiems geriau ramiai gyventi. Valdžiažmogiui „karaliuko“ statusas yra daug patogesnis negu būti perrinktam po ketverių metų.
Tokios iškreiptos tiesos karalystėje darbštūs ir gabūs žmonės „eina į pogrindį“ kaip sovietmečiu arba emigruoja, kaip dabar, o rajone ima tarpti vidutinybės. Tokie valdžiažmogiai galvoja esantys išskirtiniai, jie sulenda į politinei valdžiai palankias struktūras, o geriausių, talentingiausių žmonių rajone tiesiog nebelieka, nes jiems visur užkirsti keliai. Ima rastis „tobuli miesteliai“: valžios atstovai puikuojasi „savo laikraščio“ puslapiuose, iškilmės, atidarymai, valdančiųjų savigyra ir propaganda liejasi per kraštus. O tuo metu „tobulame miestelyje“ iš tiesų aktyviausiai dirba „Sodros“ ir Darbo biržos skyriai…
Iš sostinės ar toliau atvykstantiems svečiams „karaliukas“ išdidžiai rodo savo „pasiekimus“, o vietiniams žmonėms tenka tik tų svečių aptarnaujančiojo personalo vaidmuo. Savo namuose jie paverčiami tarnais, priklausomais nuo vieno ar kelių ponų. Ar žmonės tokios laimės trokšta? Manau, tikrai ne.
Tokių „tobulų miestelių“, deja, jau turime. Ar rasis jų daugiau, priklausys nuo vieno iš pirmo žvilgsnio, regis, labai paprasto dalyko. Ar valdžia su žmonėmis kalbėsis atvirai per žurnalistus, kaip ir buvo iki šiol, ar vis plačiau naudosis savo propagandiniais informacinais šaltiniais.
Per kelis žurnalistikos istorijos šimtmečius būdavo ir geros, ir blogos spaudos. Valdžios valdoma spauda niekada nebus gera, vienareikšmiškai – ji yra bloga. Propagandinis valdančiųjų laikraštis išties tik parodo jų bejėgiškumą spręsti regiono gyventojų problemas, tai tarsi dūmų uždanga nuo realaus gyvenimo ir rinkėjų tikrųjų lūkesčių. Baisiausia, kad tokie leidiniai naudojami ne tik savigyrai, bet ir susidorojimui su politiniais oponentais. Ir tai įžūliai daroma už visų mokesčių mokėtojų pinigus.
Ir šitos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra tarsi lakmuso popierėlis ir patiems parlamentarams, nes atskleidžia, kas jie iš tiesų yra, ar tai šiuolaikiški, žengiantys pirmyn politikai, ar tik sovietinių nomenklatūrinių tradicijų tęsėjai. Tai geriausias įrodymas, ką turime pakeisti valdžioje ir kuo skubiau, jei norime savo miestuose ir rajonuose turėti tikrus lyderius, kurie nebijo žmonių, jų problemų ir drąsiai imasi jas spręsti.“
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę, Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių
Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija atkreipia dėmesį, kad š. m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas antrą kartą nepriėmė svarstyti siūlymo neleisti bankų ir savivaldybių įsteigtoms bendrovėms ar įstaigoms turėti žiniasklaidos priemonių. Esame įsitikinę, kad šios pataisos būtų leidusios išvengti paslėptos politinės reklamos, nedeklaruojamos paramos savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamiems laikraščiams. Be abejonės, tokia pataisa būtų sudariusi skaidresnę aplinką spaudos žiniasklaidos rinkoje, garantavusi sąžiningesnę konkurenciją bei demokratijos principų, o ne tik vietos valdančiųjų koalicijų ambicijų, įtvirtinimą vietos savivaldoje.
Švelniai tariant didelę nuostabą kelia tai, kad parlamentarai net nesutiko svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kuriomis raginta uždrausti bankų ir savivaldybių įsteigtoms įmonėms ar įstaigoms būti viešosios informacijos rengėjais ar jų dalyviais. Tuo labiau neramu, kad 38 balsais prieš 32 pataisos buvo atmestos, neleidžiant autoriams jų tobulinti ir teikti vėl!
Toks Seimo verdiktas yra akivaizdus akibrokštas žiniasklaidos laisvei ir akivaizdi grėsmė regioninei ir vietinei žiniasklaidai – turint omenyje dar ir tai, kad tiesioginiai merų rinkimai jiems suteiks daugiau galių, vadinasi, ir prielaidų nepaklusnią, kritišką vietos žiniasklaidą „pakišti po padu“.
Priminsime, kad poreikis tokioms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms buvo grindžiamas praktikoje jau įvykusiais kuriozais. Pastaraisiais metais ne tik kai kurie bankai (dabar jau bankrutavę Ūkio, „Snoro“), bet net kai kurios Lietuvos savivaldybės, prisidengusios savo švietimo įstaigomis, pasinaudojo Visuomenės informavimo įstatyme neaiškiai apibrėžta nuostata dėl galimybės leisti periodinius leidinius. Tarp tokių minėtos Druskininkų ir Raseinių savivaldybės, kuriose periodiškai biudžeto lėšomis buvo pradėti platinti laikraščiai „Mano Druskininkai“ ir „Mano Raseiniai“.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dėl laikraščio „Mano Druskininkai“ atliko išsamų tyrimą ir konstatavo, kad toks vietinės valdžios oficiozas, koks yra leidžiamas, eiti negali ir rekomendavo Druskininkų švietimo centrui leidinį arba uždaryti, arba jame rašyti tik švietimo naujienas. Vilniaus apygardos administracinis teismas liepos mėnesį atmetė Druskininkų savivaldybės tarybos, administracijos, administracijos direktoriaus ir Švietimo centro skundą, kuriuo be pakeitimų buvo paliktas galioti Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės sprendimas. Šiuo pripažinta, kad savivaldybė, leisdama nemokamą laikraštį „Mano Druskininkai“, padarė įstatymų pažeidimus. Apeliacijų pagalba teisminiai procesai vyko toliau. Šis pavyzdys akivaizdžiai įrodo, kad yra būtina sukonkretinti atitinkamą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, kuria nebūtų galima manipuliuoti leidžiant periodinius leidinius iš biudžeto pinigų.
Kyla pagrįstas klausimas – ar LR Seimas, atmesdamas minėtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas uždega žalią šviesą ir kitoms šalies savivaldybėms savaip traktuoti galimybę už mokesčių mokėtojų pinigus leisti periodinius leidinius, kurie galimai gali tapti netiesiogine ir dar nemokama valdančiųjų reklama?
Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija pritaria pataisoms, kurias Seimas nemotyvuotai ir paskubomis atmetė. Jomis siūlyta, kad viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais negali būti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjai, dalininkai ar akcininkai yra savivaldybės, bankai ir jų valdomos įmonės bei įstaigos. Visi jie galėtų leisti tik neperiodinius informacinius leidinius ar turėti informacinės priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą.
Asociacijos valdybos pirmininkė Vilija BUTKUVIENĖ
