Birželio 4-osios rytą į darbą atėjęs centrinio miesto stadiono prižiūrėtojas Paulius Rusys, galima sakyti, eilinį kartą rado vandalų paliktus pėdsakus. Tie pėdsakai – net šleikštulį keliantys: po tribūnomis esančių patalpų vienerios durys apterliotos išmatomis, prie įėjimo keliose vietose pridergta, kitos durys apipiltos kažkuo panašiu į tepalą.
Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Viršilas apie vandalizmo atvejį sakė sužinojęs iš P. Rusio. Blogiausia tai, kad kažkas panašaus nutinka jau ne pirmąjį kartą ir tampa savotiška vandalų tradicija.
„Taip buvo ir prieš savaitę – pridergta, apterliota. O prie durų paliekamos išmatų krūvos mūsų net nebestebina. Jas randame gal kokį penktąjį kartą“, – kalbėjo A. Viršilas.
Kiek dar ilgai stadiono prižiūrėtojui teks svetimą š… šveisti, nežinia. Pasak A. Viršilo, bėda ta, kad aplinkui stadioną kai kur nebėra tvoros, nerakinami vartai. O tai reiškia, jog naktimis ateiti čia gali kiekvienas panorėjęs. Ir daryti gali viską, kas galvon šauna.
Tikėdamasis sutramdyti vandalus, A. Viršilas kreipėsi į policiją, prašė, kad pareigūnai naktimis užsuktų į stadioną, pažiūrėtų, kas ten vyksta. Policija pažadėjo pagelbėti. Belieka tikėtis, jog pareigūnų vizitai į stadioną bus veiksmingi.
Beje, būtų smagu, jei policijos pareigūnai vieną naktį užkluptų kokį bekakojantį vyrioką. Ir pareikalautų, kad šis susirinktų tai, ką po savęs paliko. Juk jei ant durų terlioti nešlykštu, tai ir rieškučiomis susemti savą š… turbūt nebūtų labai jau bjauru.
