Nuo balandžio
5-osios švęsime Viltį, visą mėnesį gyvensime Velykų laiku ir džiaugsmu.
Antrasis Velykų sekmadienis (Atvelykis, Vaikų Velykėlės) – tai ir Dievo Gailestingumo šventė. Šio sekmadienio Evangelija pasakoja, kad Velykų vakarą prisikėlusiam Kristui pirmąkart pasirodant mokiniams apaštalo Tomo nebuvo. Vėliau jis atsisakė tikėti tuo, ką liudijo jo broliai. Tačiau dabar, savaitei praėjus, Kristus vėl pasirodo apaštalams, tarp kurių jau yra ir Tomas. Kristus paprašo tą netikintįjį paliesti vinių vietas ir įleisti pirštą į ieties smūgiu pervertą šoną. Tomas atsako nuostabos šūksniu: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Prisilietimas prie skausmingų Kančios žymių, neišdildomai atsispaudusių ant Kristaus kūno, leidžia Tomui suprasti, kad Jėzus – ne Dievo nukaltas „rūstybės indas“, bet gailestingumo įrankis ir trykštantis amžinojo gyvenimo šaltinis visai žmonijai. Ne visiems duota tai išvysti, tačiau „palaiminti, kurie tiki nematę“ ir gyvena šia tikrove. Vis dėlto istorijos tėkmėje kai kas gavo ypatingą malonę ne tik tikėti, bet ir matyti. Taip atsitiko jaunai lenkei seseriai Marijai Faustinai Kovalskai, apie 1930 m. keletą kartų apdovanotai šlovingojo Velykų Kristaus regėjimu. Jis pasirodė jai tokiu pavidalu, kuris aiškiai priminė pasirodymą Tomui, tačiau iš perverto Jo šono sklido du šviesos spinduliai – baltas ir raudonas. Šitaip Viešpats lieja galingą gailestingos šios meilės srovę iš savo širdies, kuria nori apgaubti visą žmoniją. Marija Faustina tapo nepailstama šio Kristaus troškimo liudytoja. Maldoje ji nuolatos šaukdavosi Gailestingumo Viešpaties, liepė nutapyti tokio Kristaus, koks jai pasirodė, atvaizdą (dabar esantį Vilniuje) ir prašė įsteigti Dievo Gailestingumo šventę sekmadienį po Velykų.
12 d. – II Velykų sekmadienis (Atvelykis). Dievo Gailestingumo šventė:
Jn 20, 19-31: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę.“
19 d. – III Velykų sekmadienis:
Lk 24, 35-48: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse.“
26 d. – IV Velykų sekmadienis:
Jn 10, 11-18: „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę.“
