Pastaruoju metu viena iš labiausiai stringančių Plungės rajono savivaldybės sričių – įvairūs konkursai. Specialistai pastebi, kad viešųjų pirkimų dalyviams neretai iškeliamos tokios sąlygos, kurių neįveikia net ir gana didelės statybos ar kelių tiesimo įmonės. Todėl konkursai neįvyksta, tiekėjai reiškia pretenzijas dėl neįkandamų reikalavimų. Neseniai sustabdytas Klevų gatvės Plungėje rekonstravimo konkursas, buvo nutrauktas ir viešasis pirkimas, susijęs su kaimo seniūnijų kelių priežiūra ir remontu. Šiandien, gegužės 29-ąją, turėtų vykti „Saulės“ gimnazijos pastato ir sklypo remonto darbų konkursas. Ar įvyks, nežinia, nes sąlygos ir vėl gana sudėtingos.
Rašydami apie konkursus, pirmiausia priminsime žaibo greičiu atliktus Vyturio gatvės, esančios Nausodžio seniūnijos Kaušėnų kaime, asfaltavimo darbus. Jiems, beje, neskelbtas joks konkursas. Šie asfaltavimo darbai pakišti uždarajai akcinei bendrovei „Plungės lagūna“, kuri prieš trejus metus laimėjo kaimo seniūnijų kelių priežiūros ir remonto konkursą ir su Savivaldybės administracija buvo pasirašiusi sutartį, galiojusią iki šių metų gegužės mėnesio pradžios. Žmonės tada juokavo, jog Vyturio gatvėje įsikūrusių devynių verslo įmonių prašymas išasfaltuoti kelią greituoju būdu prastumtas galbūt būtent dėl to, kad juos iki balandžio pabaigos dar spėtų padaryti sutartį pasirašiusi bendrovė.
Apie konkursus išmanantys plungiškiai tuomet kalbėjo, kad Vyturio gatvės asfaltavimo negalėjo „prikabinti“ prie kaimų kelių remonto ir priežiūros darbų, kad tam reikėjo skelbti atskirą konkursą, bet… Abejonių dėl asfaltavimo skubos kilo ir Savivaldybės tarybos narei Astai Beierle Eigirdienei. Ji šiuo klausimu kreipėsi į Vyriausybės atstovę Telšių apskrityje Loretą Bagdonavičienę. Tarybos narei atsiųstame atsakyme nurodyta, kad pažeidimų neaptikta. Beje, įdomus ir tas faktas, kad kai Savivaldybės taryba svarstė Vyturio gatvės asfaltavimo klausimą, darbai joje jau vyko. Tad panašu, kad tarybos sprendimas buvo tik post factum įvykdytas formalumas. „Tai kam tada ta taryba reikalinga, jei sprendimai priimami ją apeinant?“ – svarstė plungiškiai.
Taigi Vyturio gatvė asfaltuota ne konkurso tvarka, o štai Klevų gatvei asfaltuoti dar kovo pradžioje buvo paskelbtas supaprastintas atviras konkursas (apie jį „Plungė“ rašė gegužės 5 d. numeryje). Tačiau jau balandžio 1-ąją viešojo pirkimo procedūra nutraukta – esą būtina koreguoti pirkimo techninę specifikaciją. Mat konkurso sąlygas ruošęs Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyrius gavo tiekėjų pastabų, pasiūlymų ir paklausimų, į kuriuos atsižvelgiant ir norėta keisti techninę specifikaciją.
Toks pat likimas ištiko ir dar vieną konkursą, kuris vasario mėnesį skelbtas įmonėms, norinčioms ir galinčioms atlikti kaimo seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir remonto darbus. Nors darbai nesudėtingi, pasiūlymus šiam konkursui pateikė tik UAB „Šiaulių plentas“ ir ūkio subjektų grupė, kurią sudarė bendrovės „Plungės lagūna“ ir „Plungės Jonis“. Kovo 26-ąją abu pasiūlymai buvo atmesti, o pirkimo procedūra užbaigta, nutariant konkursą skelbti iš naujo. Apie šį konkursą „Plungė“ taip pat rašė (balandžio 17 d. numeryje) ir stebėjosi, kokios gi buvo sąlygos, kad net automagistrales ir lėktuvų pakilimo takus tiesiantis „Šiaulių plentas“ jų neatitiko.
Kadangi konkursai „byra“ dėl Vietos ūkio ir turto skyriaus sukurptų sąlygų ir reikalavimų, kyla daug klausimų: kodėl taip aukštai keliama kartelė? kodėl įmonėms taip sudėtinga atitikti sąlygas? galbūt konkurso reikalavimai „tempiami“ prie kažkokios konkrečios įmonės? gal painiojami viešieji ir privatūs interesai? gal skyriuje reikalingos permainos, po kurių konkursuose dvelktelėtų naujesni vėjai?
Savivaldybės tarybos opozicijos atstovas Robertas Endrikas taip pat sakė turįs abejonių dėl konkursų organizavimo: „Manau, čia kažkas suinteresuotas, painiojami interesai, ir mes nežadame tylėti. Reikia tą klausimą kelti į viešumą, rašyti skundus, nes kitaip akivaizdu, kad yra įmonė, kuriai pritaikomos konkurso sąlygos ir kuri eina, kaip sakoma, kiaurai, be konkurencijos.“ R. Endriko nuomone, nenormalu, kad kartelė užkeliama taip aukštai, jog net tokia įmonė kaip „Šiaulių plentas“ neįtinka. „Kaimo keliams prižiūrėti keliami tokie reikalavimai, lyg tai būtų kokios kosminės technologijos. Jei konkursai vyktų sklandžiai, jeigu sąlygos būtų normalios ir konkurencingos, daugelį darbų kur kas pigiau atliktume“, – įsitikinęs tarybos narys. Beje, R. Endrikas pasakojo pamenąs konkursą, kai vienai įmonei pinigų projektui įgyvendinti (dviračių takams aplink Platelių ežerą nutiesti) neužteko, o kai konkursas buvo išdalytas į etapus ir darbų ėmėsi keturios įmonės, lėšų nebestigo.
Tai, kad konkursų sąlygos siūtos baltais siūlais, pastebėjo ir Savivaldybės tarybos naujokas Kęstutis Buividas. „Akivaizdu, kad, sąlygas diktuojant valdantiesiems, konkursuose įdomūs dalykai vyksta. Bet valdančiųjų yra dauguma, juos išrinko plungiškiai, tad, kiek opozicija besipriešintų, bus taip, kaip nusprendžia valdžia. Manau, ilgai netylėsime, pradėsime tokius dalykus aiškintis. Negalima leisti įmonėms gatvėse palikti broko ar konkursų sąlygas kurpti kažkokiai konkrečiai bendrovei“, – tvirtino tarybos narys.
Beje, jau šiandien, gegužės 29-ąją, Savivaldybėje turėtų būti atplėšti vokai – vyks konkursas „Mokyklos pastato ir sklypo Plungės r. sav., Plungės m., Birutės g. 25B, paprastojo remonto darbai“. Norintiesiems renovuoti „Saulės“ gimnazijos pastatą ir tvarkyti sporto aikštyną (bendra darbų vertė – apie 2 mln. eurų) vėl keliami nemenki reikalavimai: apyvartinių lėšų sutartiniams įsipareigojimams vykdyti įmonė privalo turėti 100 000 eurų, vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis per pastaruosius trejus metus – 4 000 000 eurų, turi būti įvykdžiusi bent vieną ypatingos negyvenamosios visuomeninės paskirties pastato rangos darbų sutartį, kurios vertė – ne mažesnė kaip 1 000 000 eurų. Kas dalyvaus konkurse ir ar tiekėjai bus pajėgūs atitikti keliamas sąlygas, dar pamatysime.
