Spalio 7-ąją Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto nariai, svarstydami posėdžio darbotvarkėje esančius klausimus, ilgai nediskutavo. Visiems sprendimams pritarta bendru sutarimu.
Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus specialistė Vesta Kuskytė komitetui pateikė sprendimo projektą dėl Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2014 metų sąmatos likučių paskirstymo 2015 metams pakeitimo.
Pasak V. Kuskytės, nors pinigų įsigyti atliekų rūšiavimo konteineriams ir buvo skirta, bet jų nepakako, o ekstremalioms situacijoms valdyti duotų lėšų Savivaldybė neišnaudoja. Todėl iš šių lėšų 2 455,94 euro būtų galima skirti trūkstamiems konteineriams nupirkti.
Posėdžiautojai tokiam siūlymui neprieštaravo. O specialistė informavo, jog netrukus privačių namų savininkai savo kiemuose turės po du papildomus konteinerius šiukšlėms rūšiuoti.
Verslo liudijimai brangs?
Dėl fiksuotų pajamų mokesčių dydžių ir lengvatų įsigyjant verslo liudijimus 2016 metais vykdomai veiklai nustatymo į komitetą kreipėsi Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas. Specialistai paruošė sąrašą, kuriame patento kainos dydis priklauso nuo veiklos rūšies. Kai kurie įkainiai padidėjo.
Meras Antanas Černeckis posėdžiautojams siūlė rimtai pasvarstyti apie verslo liudijimų poreikį ir pamąstyti, ar jų kainos nėra per mažos.
Komiteto nariai sudvejojo, ar neatsiras nepatenkintų, jei už verslo liudijimą reiks mokėti gerokai daugiau. „Nėra nė vienos eilutės šventos, kad negalėtume jos liesti“, – į tokias abejones atsakė A. Černeckis. Savivaldybės vadovo manymu, nustatant įkainius reikia atsižvelgti ne į žmones, įsigyjančius patentus, o į tai, kokią įtaką jų veikla darys nedarbui, verslui ir pan.
Lengvatos – ne visiems
Kalbėdamas apie taikomas lengvatas verslo liudijimui įsigyti, V. Dičiūnas pastebėjo, jog daug pinigų iš patentų nesurenkama. Be to, dauguma juos įsigyja lengvatinėmis sąlygomis.
A. Černeckio manymu, nelogiška taikyti lengvatą dirbantiems (tarnaujantiems) ar kitiems gaunantiems su darbo santykiais susijusių pajamų. Todėl siūloma nuo ateinančių metų tokios lengvatos nebetaikyti (buvo 25 proc.).
Komiteto nariai su visais pakeitimais sutiko ir nutarė klausimą teikti Savivaldybės tarybai.
Posėdžiautojai neprieštaravo ir dėl to, kad Savivaldybei priklausantis būstas, esantis vadinamajame Tverų mokytojų name, būtų išnuomotas šio miestelio gimnazijos mokytojai vieneriems metams su galimybe nuomą pratęsti.
Tvenkinys – bendruomenės reikmėms
Į merą kreipėsi Girėnų bendruomenė, prašydama, kad šio kaimo tvenkinys būtų išsaugotas bendruomenės reikmėms, o ne atiduotas į privačias rankas.
Kaip paaiškino Savivaldybės vadovas, buvo atsiradęs žmogus, norėjęs išsinuomoti šį vandens telkinį ir ten plėtoti kažkokią veiklą, tačiau gyventojai tam pasipriešino. Todėl siekdama išvengti tolesnių nesutarimų, nesusikalbėjimų Savivaldybės administracija nutarė kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių su prašymu Girėnų tvenkinį su prieigomis įtraukti į valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų objektų sąrašą kaip reikalingą visuomenės poreikiams, rekreacijai. „Vadinasi, vandens telkinį Savivaldybė perims savo žinion, o jei atsirastų norintysis nuomotis, tai galėtų padaryti su bendruomenės žinia“, – sakė A. Černeckis.
Nutarta siūlymą teikti Savivaldybės tarybai.
Taupymui – valdymo sistemos
Meras pateikė papildomos informacijos apie galimybes įdiegti šildymo valdymo sistemas daugiausia lėšų šildymo sezonu reikalingoms įstaigoms. Anot A. Černeckio, kai kur tokios sistemos atsipirktų per metus. Kaip pavyzdį jis pateikė Rietavo kultūros centrą. Valdymui įdiegti reikėtų 3 388 eurų, o efektas – 3 081 euras. „Gal verta protingai surizikuoti?“ – svarstė meras. Pabandyti pasirinktos trys įstaigos: minėtasis kultūros centras, Lauryno Ivinskio gimnazija ir vaikų lopšelis-darželis.
Posėdyje apsvarstytos ir gatvių apšvietimui sunaudojamos energijos taupymo galimybės. Viena iš tokių – įdiegti automatinį valdymą. Tai, A. Černeckio teigimu, atsieitų apie 20 000 eurų. Jei automatinis valdymas būtų diegiamas kartu su galios reguliavimu, kainuotų apie 55 000 eurų. „Sutaupyti gal ir nesutaupytume, bet būtų galimybė pasiekti to, kad gatvės, nors ir silpniau, naktį būtų apšviestos“, – kalbėjo meras.
