Neramus todėl, kad visi medžiotojai baiminasi šernų maro. Todėl, kad neseniai priimtas sprendimas dėl šernų populiacijos reguliavimo šalyje. Ne šiaip sau priimtas. Vyriausybės nutarimu dėl afrikinio kiaulių maro paskelbta ekstremali padėtis.
Kaip dabar vyks medžioklės, pasiteiravau Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Zenono Vaištaro.
– Šernų maras nustatytas daugelyje rytinių šalies rajonų. Kiek žinau, mūsų rajono liga dar nepasiekė. Tačiau priemonės jau numatytos. Kokios?
– Šį penktadienį medžiotojų klubų ir būrelių atstovai, žurnalistai rinksis Plungės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir detaliau apie tai sužinos. Grėsmė išlieka. Jau aišku, kad šernų skaičių teks gerokai sumažinti. Tūkstančio hektarų plote turės likti ne daugiau kaip dešimt šernų viliojimo aikštelių. Masalo galės būti papilta ne daugiau kaip 100 kilogramų. Numatyta, kad 2017 m. balandžio 15 d. beturės būti 0,5 šerno 1 kvadratiniame kilometre (t. y. kad jų visoje šalyje liktų ne daugiau kaip 25 tūkstančiai).
Kol kas pas mus medžioklės vyks taip pat, kaip ir seniau – su varovais ir su šunimis. Maro užkrėstose teritorijose numatyta nemažai priemonių. Tačiau ir mes turėsime kas ketvirtį pateikti šernų sumedžiojimo ataskaitas.
Jei kuris mūsų medžiotojų kolektyvas norės pasikviesti svečią iš maro užkrėstos zonos (jos nurodytos), šis galės atvykti tik po šešių dienų nuo ten vykusių medžioklių. Toks pat terminas galioja ir šunims atsivežti.
– Dėl per didelio šernų skaičiaus gerokai priekaištauja ūkininkai. Pykstama dėl išknistų pievų. Kaip draugija į tai reaguoja?
– Manau, ūkininkai pirmiausia turi pasirūpinti, kad tos pievos būtų vis atnaujinamos. Šernai visada knaisioja žole neatsėtas pievas. Tokiose prisiveisia įvairių žemėje gyvenančių vabalų, o knisliai juos itin mėgsta. Ar kur nors matėte, kad šernai būtų išknaisioję neseniai žole atsėtą pievą?
Tačiau bet kokiu atveju, net iki mūsų neatėjus marui, šernų skaičių teks mažinti, ir medžiotojai būtinai turi rasti bendrą kalbą su vietos gyventojais.
– Antradienį Seimas priėmė nutarimą neįteisinti medžioklių su naktinio matymo optika. Ką Jūs apie tai manote?
– Aš džiaugiuosi. Ir taip yra įvairiausių tobuliausių ginklų, optikų, prožektorių. Nors ta optika būtų leidžiama tik šernų medžioklėje, tačiau tikrai atsiras tokių, kurie ją panaudos medžiodami ir kitus žvėris. Tam žvėriui turi likti kokia nors galimybė išgyventi. Mes, medžiotojai, turime visi tai suprasti.
– Kiekvienais metais aptariame, kaip medžioklės vyks naujuoju sezonu. Ar yra kokių naujovių?
– Be maro pavojaus ir būtinų veterinarijos tarnybų nurodymų, visada turime prisiminti apie saugumą medžioklėse. Ypač sezono pradžioje – kol gausi lapija, kol nelabai ką medžiotojas įžiūri. Laukuose dar pilna gyvulių. Medžiotojai turi pasižiūrėti, ar tokioje vietoje galima medžioti su šunimis, ar jie neįsismagins aploti ir iš aptvarų išvaikyti gyvulių. Čia gali atsirasti nemažai problemų, ūkininkų nusiskundimų.
Draugija nesnaudžia. Šiemet visi medžiotojų kolektyvai išlaikė saugaus elgesio medžioklėse taisyklių egzaminą. Buvo naujovė – teko šaudyti į bėgantį šerną. Tuo siekiama, kad kuo mažiau gamtoje liktų sužeistų žvėrių. Juk jei medžiotojas blogai šaudo, tai tikrai daug žvėrių tik sužeidžiama.
Visiems medžiotojams linkiu laikytis gamtos įstatymų ir iš medžioklės grįžti su smagia nuotaika.
