Palangos meras Š. Vaitkus yra palyginti jaunas vyras, tai gal ir nepamena, kaip sovietų okupacijos laikais smagindavosi miestų ir kurortų pradedantieji plėšikai. Tamsų vakarą gauja su silikatine plyta iššokdavo iš už kampo prieš vienišą praeivį ir pateikdavo tokį verslo pasiūlymą: „Pirk plytą, 5 rubliai.“
Praeivio pasirinkimas buvoribotas: arba perki plytą, arba į plytą atsitrenki. Ką darys žmogus. Uždarbis plėšikams nedidelis – užtat žvengo kiek! Toks pat pasirinkimas jau kitą vasarą laukia ir visų Palangos svečių: „Pirk plytą, 5 eurai.“
Anksčiau kurortai net Lietuvoje būdavo kaip kurortai – tik atvažiuok. Palangoje nuo šiol bus ne kaip pas žmones: nori nusimaudyti – pirk Š. Vaitkaus plytą.
Biznis kurortui dar mažesnis negu plėšikų, greičiau jau nuobiznis, nes didžiąją dalį tų pinigų sušlamš firmelė, už kelis milijonus eurų galbūt jau gaminanti užtvaras ir pinigų surinkimo rėčius, užtat žvengo iš žmonių – dar daugiau.
Žibininkuose gyvenantis mano tėvas vasarą tuo pačiu važiavimu į kapus ar į krautuvę dar įsimesdavo į bagažinę vieną kitą užaugintą morką, bulvę, salotą ar svogūną. Ir keli eurai prie pensijos, ir pasižmonėdavo, nes per dienas – vienas.
Dabar ir prieš jo, Palangos valsčiaus gyventojo ir Palangos bažnyčios parapijos nario nuo pat krikšto dienos, nosį iškils konservatyvi Š. Vaitkaus plyta: „Seneli, nori į bažnyčią? Pirk plytą.“ Ant kapų? Dar vieną! Duonos? Še tau, Sibiro tremtiny, trečią Palangos konservatoriaus, už kuriuos balsuoji nuo partijos įkūrimo, plytą už 5 eurus.
Kiek Užpelkių ar Žibininkų žmogui kainuos duona? Š. Vaitkaus formulė: x (duonos kaina) + y (7 km degalų kaina) + 5 EUR = Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų socialinis jautrumas žmonėms, kurie galbūt tik kartą metuose gali vaikams parodyti jūrą.
Apie kapinių lankymo apmokestinimą net kalbėti neišeina.Iš šio taško žiūrint sovietmečio banditėlių „know-how“ pritaikęs Palangos meras išrodo beveik kaip kapinių plėšikas. Ir dėl ko? Dėl kelių sudilusių euro centų.
Tiksliai ir aiškiai. Pagarba Autoriui