Lietuvoje turbūt retas žino, kad spalio 30-ąją Rusijoje kasmet minima Politinių represijų aukų atminimo diena. Dar 1974 m. spalio 30 d. Sovietų Sąjungoje paskelbta Politinių kalinių diena. Tačiau tai padarė ne valstybė, o Mordovijos ir Permės politiniai kaliniai. 1991 m. spalio 18 d. Rusijos Federacijos Aukščiausiosios tarybos sprendimu Politinių kalinių diena įrašyta į valstybinį kalendorių kaip Politinių represijų aukų atminimo. Ji svarbi mums visiems. Remiantis skirtingais vertinimais, Rusijoje teigiama, kad nuo Stalino bei komunistinio režimo nusikaltimų buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje nukentėjo apie 66 mln. žmonių. Tai žuvę, įkalinti ir represuoti. Nors Rusijoje stalinizmo nusikaltimai nėra pasiekę tokio lygio pasmerkimo, įvertinimo bei suvokimo, kaip Baltijos ar kitose Vidurio Europos šalyse, dalyvaujant daugelyje renginių, skirtų politinių represijų aukoms pagerbti, tik dar labiau sustiprėja nuomonė, kad Rusijoje daug bendraminčių, kurie ne tik išgyveno panašias sovietines represijas, bet ir siekia kurti savo šalį ant istorinės tiesos, pagarbos žmogaus teisėms bei laisvėms pamatų.
Rugsėjo 29 d. nuo 10 iki 22 val. Maskvoje, liūdnai pagarsėjusioje Lubiankos aikštėje, prieš buvusią KGB būstinę, tūkstančiai žmonių rinkosi skaityti daugiau nei 40 000 sušaudytų asmenų vardų ir pavardžių. Eilėje jas skaityti sutikau pažįstamus ar matytus aktorius, rašytojus, sportininkus, politinės opozicijos atstovus. Svarbiausia ceremonijos žinia – žmones šaudė slaptai, o mes jų atminimą viešiname. Kilni bei jaudinanti tradicija galėtų būti pritaikyta ir Lietuvoje. Sektinas Lietuvos universitetams gali būti ir Lenkijos pavyzdys: jau antrus metus Kielcų universitetas kartu su Omsko universitetu vykdo mokslininkų mainų ir bendrų tyrimų programą apie „Lenkijos tremtinių indėlį Sibiro modernizacijai“.
Kitą dieną Maskvos miesto administracija ir Valstybinis gulago istorijos muziejus jame surengė naujos ekspozicijos atidarymą, o lapkričio 2-ąją miesto visuomeninių ryšių komitetas Didžiojoje Maskvos Vyriausybės salėje – specialų visuomenės susitikimą politinių represijų aukų atminimui pagerbti.
Spalio 30 d. jau trečiąkart su žmona Loreta apsilankėme Butovo poligone, kur „didžiojo teroro“ laikotarpiu 1937–1938 m. sušaudytas 20 761 įvairių tautybių, religijų bei politinių įsitikinimų žmogus. Pasimeldę naujai pastatytoje cerkvėje, keletas šimtų žmonių, tarp kurių buvo ir Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos bei Švedijos ambasadoriai, pajudėjome sušaudymo vietos link. Ten kartu su Prezidento Tarybos Žmogaus teisių klausimais pirmininku Michailu Fedotovu, religinės bendruomenės atstovais ir kitais maskviečiais skaitėme nužudytųjų vardus bei pavardes.
Tačiau mūsų bendraminčiams Rusijos piliečiams išsaugoti istorinę atmintį apie stalinizmo padarytus nusikaltimus sunku. Todėl jie nusipelno mūsų simpatijų ir paramos. O mums svarbu išlaikyti ir plėsti ryšius su bendraminčiais rusais bei juos paremti sunkiu laikotarpiu.
