Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos vienuoliktokui, nuo vaikystės krepšinį žaidžiančiam šešiolikmečiui Mantui Mockevičiui ši vasara buvo ypač dosni pergalių ir labai svarių sportinių pasiekimų. Kaip Lietuvos rinktinės narys jis tapo Baltijos jūros šalių žaidynių čempionu, Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionu, o prieš gerą savaitę – dar ir Europos jaunučių vaikinų vicečempionu. Ar dar galima tikėtis didesnės sėkmės?
Pasak paties Manto, iš pradžių krepšinio treniruotes jis lankė Žemaičių Kalvarijoje, o nuo 10 metų pradėjo važinėti į Plungės sporto mokyklą. Jo pirmasis ir iki šiol tebeesantis treneris – Genadijus Glikmanas. Pastarajam jaunasis krepšininkas ypač dėkingas už reiklumą. Prie vaikino sėmės daug prisideda ir jo tėvai – mama Laima jį kasdien vežioja į treniruotes, o tėtis Danielius remia finansiškai. Tiesa, ne vien savo sūnų, o visą 1993 metais gimusių vaikinų komandą.
Kaip jau minėjome, šią vasarą Mantą lydėjo ypatinga sėkmė. 188 cm ūgio krepšininkas ypač daug pasiekė dviejuose europinio lygio sporto renginiuose – Europos jaunimo olimpiniame festivalyje ir Europos jaunučių (U-16) vaikinų krepšinio čempionate.
Iš Suomijos, kur liepą vyko Europos jaunimo olimpinis festivalis, Mantas grįžo pasidabinęs aukso medaliu. Ten Lietuvos rinktinė, įveikusi suomius, kroatus, serbus ir rusus, tapo čempione. M. Mockevičius visų rungtynių metu buvo vienas iš lyderių.
Kitas labai svarbus sportinis Manto pasiekimas – vicečempiono titulas ir sidabro medalis, kuriuos jis iškovojo rugpjūčio 6-16 dienomis Kaune vykusiame Europos jaunučių (U-16) vaikinų krepšinio čempionate. Finalinėse rungtynėse, kuriose Lietuvos rinktinė susitiko su ispanais, Mantas savo komandai pelnė daugiausiai taškų – 14. Tačiau to nepakako, kad lietuvaičiai pasipuoštų auksu. 70:64 įveikę Lietuvos rinktinę, čempionų titulą ir aukso medalius išsivežė ispanai. Tačiau tikslas pasiektas: planuota tapti prizininkais – šis planas įgyvendintas.
Mantas, kurį viso čempionato metu labai palaikė treneris G. Glikmanas, tėvai ir artimieji, sako jog sudėtingiausios buvo finalinės rungtynės. Noras iškovoti auksą vertė dėti visas pastangas ir atiduoti kuo daugiau jėgų, deja… Tačiau ir sidabras – didelė garbė bei postūmis į priekį. Ar gerai, kad čempionatas vyko Lietuvoje? Anot Manto, gerai – juk savos sienos visuomet padeda, tačiau yra ir kita medalio pusė – Lietuvos sirgaliai iš savų labai daug reikalauja, daro spaudimą.
Šešiolikmetis kalvarijiškis šią vasarą ilsėtis neturėjo kada – ruošdamasis čempionatui, kartu su kitais Lietuvos rinktinės nariais dalyvavo sportinėse stovyklose, daug treniravosi. Čempionatui pasibaigus, treneris G. Glikmanas jam leido šiek tiek atsipūsti, o nuo šios savaitės – vėl į treniruotes.
Mantas pripažįsta, jog šiuo metu krepšinis jo gyvenime užima svarbiausiąją vietą. „Mano tikslas – tapti profesionaliu krepšininku. Taigi sieksiu tiek, kiek pajėgsiu“, – sakė vaikinas. Tačiau ir mokslų jis neužleidžia – stengiasi kuo geriau mokytis, o baigęs vidurinę mokyklą, stos į aukštąją studijuoti verslą. Na, o krepšinis visuomet būsiąs jo didžiausioji aistra. „Juk galima kartu ir studijuoti, ir krepšinį žaisti. Aš taip ir darysiu“, – entuziastingai kalbėjo Mantas.
Beje, kiti metai jaunajam krepšininkui taip pat nebus lengvi – mat per šį čempionatą iškovota teisė kitąmet dalyvauti Vokietijoje vyksiančiame Pasaulio čempionate.
Artėja Rugsėjo 1-oji. Ar Mantas laukia jos? Taip, nes labai pasiilgo draugų. Na, vėliau prasidėsianti rutina nelabai džiugina, bet ji – neišvengiama.
