Ūkio ministerija, padėdama verslininkams įveikti sunkmetį, parengė Ekonomikos skatinimo planą ir jau kelis mėnesius ragina verslininkus (smulkiojo ir vidutiniojo verslo atstovus) kreiptis į bankus ir imti lengvatinius kreditus. Plungėje juos teikia Ūkio bankas ir Šiaulių bankas. Galimybe gauti valstybės remiamą paskolą kol kas tepasinaudojo kelios įmonės.
Ūkio ministerija keliasdešimt milijonų litų paskolino trims konkursą laimėjusiems bankams: Šiaulių, Ūkio ir Medicinos. Pastarieji, pridėję dalį savų lėšų, iš valstybės gautus pinigus tam tikromis sąlygomis perskolina verslininkams. Tos sąlygos – lengvatinės. Mat valstybė dengia dalį palūkanų, o kai kuriais atvejais dar ir suteikia garantą, kad verslininkas tuos pinigus pajėgs grąžinti.
Kaip sakė Šiaulių banko Plungės klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas Audrius Šapalas, gauti paskolą nėra taip jau paprasta – reikia turėti užstatą, be to, būtina atitikti banko keliamus reikalavimus. Įmonėms, kurios vos bekvėpuoja arba kurios tikisi banko paskola padengti kitus įsiskolinimus, kreditai neteikiami.
Pagal Ūkio ministerijos priemonę „Mažų kreditų teikimas“ pirmojo etapo metu paskolas iš Šiaulių banko paėmė penkios Plungės rajone registruotos įmonės. Jų A. Šapalas neįvardijo, tik nurodė, jog viena teikia maitinimo paslaugas, kita užsiima biokuro granulių gamyba, trečia – grybų auginimu, ketvirta teikia transporto ir pervežimo paslaugas, penktoji užsiima prekyba.
Visos suteiktosios paskolos – tikslinės. Verslininkai savo paraiškose turėjo nurodyti, kaip pinigus panaudos, kur investuos. Taigi vieni įsigis reikiamų įrenginių, kiti įsirengs parduotuvę ir t. t.
„Mūsų banko palūkanų norma – 8,4 procento. Dalį jų dengs valstybė, todėl verslininkams bereikės mokėti 5 procentus. Grąžinimo terminai – skirtingi, tačiau ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui“, – sakė Šiaulių banko Plungės klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas.
Maksimali kreditų suma šįkart – 175 tūkstančiai Lt. Plungiškiai verslininkai skolinosi nuo 100 iki 175 tūkst. Lt. Antrajame etape maksimali suma bus 350 tūkst. Lt. Ar tos pačios įmonės galės vėl skolintis? Pasak A. Šapalo, taip. Tik nuo pirmosios paskolos gavimo turės būti praėjęs pusmetis.
Kaip sakė Ūkio banko Plungės skyriaus vadovė Jolanta Griškienė, Plungės ir Rietavo verslininkai laukė sprendimų dėl valstybės paramos smulkiajam ir vidutiniajam verslui, sekė informaciją. „Vos tik paskelbėme, kad priimame paraiškas kreditams, sulaukėme ir skambučių, ir atvykstančiųjų į skyrių. Per keletą mėnesių į mus kreipėsi kelios dešimtys verslininkų. Nors buvo įvairių sričių atstovų, tačiau vyravo užsiimantieji mažmenine prekyba“, – komentavo J. Griškienė.
Pokalbis su banko specialistais kai kuriems verslininkams padėdavo apsispręsti, ar skolintis, ar ne. Pasak skyriaus vadovės, pastebėta, kad verslininkams trūko informacijos apie tai, kas gali pretenduoti į paramą.
„Nors paraiškų iš plungiškių ir rietaviškių gavome, tačiau tik pora iš jų baigiamos analizuoti, tikimės, kad bus priimtas teigiamas sprendimas. Gaila, kad tiek nedaug, bet ką daryti, jei kredito ateina verslininkai, kurie negali aiškiai nusakyti, kokiam tikslui skolinasi, kokia įmonės veiklos strategija. Be to, pasitaikė ir tokių, kurie jau ir šiandien turi didelę skolų naštą, tad dar didesnės jiems užkrauti nebegalime“, – sakė J. Griškienė.
Bankininkai verslininkus skatina realiau vertinti savo galimybes, nueiti į bankus, pasikonsultuoti. Ūkio banko suteiktų kreditų situacija Lietuvos mastu – gana optimistiška. Verslininkai skolinosi naujoms veikloms pradėti, esamoms pozicijoms stiprinti. Na, o pinigų kreditams bankas dar turi, trūksta tik iniciatyvių žmonių. Taip pat ir Šiaulių banke, kuris valstybės remiamoms paskoloms dar turi apie milijoną litų.
