Kas ne su manimi, tas prieš mane?

Šiais metais Velykos buvo ankstyvos, bet motulė gamta nepašykštėjo šilumos, kad tos dienos būtų dar gražesnės, kad žmonės šypsotųsi ne tik dėl šventės. Pripažinkime, kad vis drąsiau išlendanti saulė taip pat yra šypsenos priežastis. Tačiau ar visiems nuotaika buvo tokia gera? Vargu.

Pirmieji nuotaikos, ko gero, nustojo partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai. Juk dar prieš Velykas jų deleguotas vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pareiškė į Seimo rinkimus eisiąs su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ko gero, nereikia stebėtis, kad po tokio pareiškimo prasidėjo pasiutpolkė. Argi taip galima?! Lauk ministrą iš posto!
Pasiklausai tokių kalbų ir nenoromis šyptelėji: koks norėjimas tos valdžios. Nesvarbu kaip, nesvarbu kokį, bet kad tik būtų savas. Štai jums ir demokratija – negali turėti savo nuomonės.
Atsako į tokias kalbas ilgai laukti neteko. Antradienį pats S. Skvernelis pasakė, jog valdantiesiems pagalių į ratus nekaišios ir, kai tik bus pasakyta, kada, atsistatydins.
Nors ir nesu politologė, manau, kad tai geras politinis ėjimas. Juk visuomenės informavimo priemonės skelbia, kad vidaus reikalų ministro reitingai visai neblogi, o kai atsistatydins, tikėtina, šoktels dar aukščiau. Kažin ar neprašovė „tvarkiečiai“, atsikratydami jiems nepaklususio ministro? Ar nebus taip, kad stumdydami politines šachmatų figūras gaus šachą ir matą? Gal ne veltui sakoma, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.
Visai neseniai rašiau, kad valdant šiai Vyriausybei ministrai keičiasi taip greitai, jog net pavardžių nespėji įsidėmėti. Pasirodo, neklydau.
Per šventes su giminaičiais diskutavome ir dar viena nemalonia tema – naujagimių žmogžudystės. Matydamas bėgiojančius savus ir giminių vaikus niekaip negali suvokti, kas turi atsitikti moters galvoje, kad nužudytų savo vaiką. Viena paliko polietileniniame maišelyje spintoje, kita pasmaugė ir pradėjo pjaustyti, trečia – į atmatų kibirą ir į patalynės dėžę. „Tai jau, ko gero, tampa mada“, – svarstė viena giminaitė. Nežinau, ar tai mada, ar tik nužmogėjimo pradas, bet sveiku protu nesuvokiama.
Prisimenu, kaip vaikas būdama įsivaizdavau pasaulio pabaigą, ir nevalingai šypsausi. Tikėjau, kad pasaulis apsivers ir visi žmonės nugarmės į bedugnę. Tačiau aplink vykstantys žiaurumai, beprasmiai nekaltųjų žudymai tik ir byloja, jog žmonės patys save sunaikins. Motinos žudys vaikus, vaikai – tėvus. Ar tai ne pasaulio pabaiga?
Tačiau, kol ateis ta pabaiga, galima pasidžiaugti šiluma, šviesiais vakarais. Gamtoje pavasaris – poravimosi, meilės metas. Bet ne tik gyvūnijos pasaulyje hormonai siaučia. Juk ir egiptietis lėktuvą užgrobė norėdamas pasikalbėti su buvusia žmona. Štai kur meilė… 🙂