Įtariu, kad tas ramiu tonu kalbantis vyras daug kam šiuo metu yra it rakštis užpakalyje – gali bandyti apsimesti, kad nieko nejauti, bet ramiai pasėdėti neišeina. Ramūnas Karbauskis – šlovės Olimpe. Su tuo tenka susitaikyti ir rinkimus kone sausai prapylusiems kairiesiems, ir po pirmojo turo karūną besimatavusiems dešiniesiems.
Skirtumas tik toks, kad pirmieji apsičiupinėjo greičiau. (Algirdo Butkevičiaus ketinimas po rezultatų paskelbimo „rytoj padaryti pareiškimą“ kuriam laikui atidėtas.) O konservatorių lyderis, žvelgiant per mano akį, niekaip negali atsigaivelioti po antrojo turo antausio ir it garsusis filmo herojus Kisa Vorobjaninovas atsistojo į balerūno poziciją: „Bajoras niekada neišties rankos išmaldai!“
Na, nieko čia nepadarysi – lietuviai tokie neprognozuojami, kad visos politologų ir tyrėjų „pranašystės“ dažniausiai nueina šuniui ant uodegos. Taip, dešinieji turi savo nepalenkiamus gerbėjus, kurie eis balsuoti, net jei akmenimis snigtų. Tačiau kažkada senelio patriarcho neatsargiai mestas žodis „šunauja“, pasirodo, turi atmintį, kurios šalutinis poveikis – balsuoti ne už kažką, o tikslingai „prieš“. (Bijau, kad genetiškai perduodamą.)
Taigi traukinys vėluojančiųjų nelaukia. Kol jaunasis konservatorių lyderis bandė „išlaikyti veidą“, šiek tiek dėl akių pasibranginę socdemai noriai atsiliepė į vylingą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) mirktelėjimą.
Gal aš ir klystu, bet neprisimenu, kad kada nors taip atsargiai po kruopelytę būtų lipdomas būsimos valdžios puodas. Kiek pamenu, tą pačią naktį, dar ore tebeplevenant rinkimų rezultatų paklaidų virpesiams, galimi valdžios koalicijos partneriai sukirsdavo rankomis.
Šįkart laukimas gerokai pratįso ir, panašu, konservatoriai pražiopsojo palankų momentą konsoliduotis ir bandyti su LVŽS ieškoti sąlyčio taškų. O juk tarp jų tikrai esama gerų savo srities specialistų, kurie būtų galėję sėkmingai dirbti Vyriausybėje.
Dabar tas toks akiai savas, taip ir norisi parašyti – Naisių vyrukas be kaklaraiščio (bent jau aš pastaruoju metu nemačiau R. Karbauskio su šiuo elitinio politiko atributu), skina simpatijų laurus. Reikia pripažinti, kad jis gana ramiai atsakinėja į suktus vis įgelti besitaikančių televizijos laidų vedėjų klausimus nebijodamas prisipažinti, kad ko nors nežino, o kai ko dar nenori viešinti. Taip dygsnelis po dygsnelio aiškėja būsimos valdžios apmatai. Didybėje sustingę konservatoriai liko it musę kandę.
Man šiek tiek keista ir tai, kad bent kol kas LVŽS tebekalba apie siekį įgyvendinti rinkimų pažadus. Paprastai jie būdavo išbraukiami sulig pirmuoju poreikiu derinti partnerių programas. Užsimota net į šventų švenčiausią – seimūnų gerovę: mestas šūkis uždrausti parlamentinei veiklai skirtas lėšas (apie 770 Eur per mėnesį) naudoti automobilių nuomai. O gal net mažinti pateptųjų skaičių! Negi kas nors išdrįs pasikėsinti į šaką, ant kurios sėdi? Darosi įdomu.
