Penktadienį vietos žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į spaudos konferenciją. Plungės rajono savivaldybės vadovai apžvelgė 2016 metais nuveiktus ir dar atliekamus darbus, pasidalijo artėjančių 2017-ųjų planais. Dalyvavo meras Audrius Klišonis, vicemeras Mindaugas Jurčius, mero patarėjai Gintautas Vaitkevičius ir Mantas Česnauskas, Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis ir jo pavaduotojas Česlovas Kerpauskas.
Visus plungiškius pasveikinęs artėjančių didžiųjų metų švenčių proga ir palinkėjęs sėkmingų 2017-ųjų, meras A. Klišonis spaudos konferenciją pradėjo apžvelgdamas švietimo, kultūros ir sporto srityse nuveiktus darbus.
Dėmesys švietimo įstaigoms
Ypatingas dėmesys šiais metais skirtas Plungės „Saulės“ gimnazijai. Atnaujintas sporto aikštynas, Savivaldybės lėšomis sutvarkyti abu įvažiuojamieji keliukai į mokyklos teritoriją. Be to, atnaujinta visa elektros instaliacija, apšvietimo sistema. Kiek anksčiau – šildymo sistema, vandentiekis. Žodžiu, sąlygos moksleiviams ir darbuotojams vis gerėja.
„Imdamiesi darbų „Saulės“ gimnazijoje, jautėme stiprų tuometinio Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Rimanto Vaitkaus užnugarį. Jis mums tikrai daug padėjo. Šiemet šiai mokymo įstaigai buvo skirta 200 tūkstančių eurų. Ką tik sužinojome, kad gausime dar 126 tūkstančius“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Paminėta ir tai, kad vasarą sutvarkytas Alsėdžių gimnazijos bendrabučio stogas ir šilumos trasa, Plungės lopšeliuose-darželiuose „Rūtelė“, „Raudonkepuraitė“ ir „Saulutė“ pakeisti langai ir durys. Kadangi darbai atlikti pigiau, nei tikėtasi, už likusius pinigus bus tvarkomos kitos ikimokyklinio ugdymo ir mokymo įstaigos.
Kultūra ir sportas
Kaip sakė meras, Plungė išskirtinė tuo, kad neturi nė vienos silpnos kultūros įstaigos. Ką tik paskelbta, kad net septyniems Plungės kultūros centro meno kolektyvų vadovams paskirtos premijos.
„Paradoksalu tai, kad mūsų vadovai puikūs, bet kultūros centrui renovuoti iš Valstybės investicijų programos kitiems metams neskirta nė euro. Šiemet buvome gavę 180 tūkstančių“, – pasakojo Savivaldybės vadovas. Beje, šiomis dienomis po intensyvių derybų su Kultūros ministerija ir Seimo Kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu atsirado bent jau preliminarūs skaičiai – kultūros centrui žadami 200 tūkst. Eur.
Pasidžiaugta Plungės viešosios bibliotekos veikla, o ypač įstaigos paruoštu ir visoje Lietuvoje pripažintu projektu „Išmanusis Plungės parkas“. Geru žodžiu meras minėjo ir šiemet dirbti pradėjusią Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorę Ritą Urniežienę.
Artimiausioje ateityje bus pradėtas įgyvendinti projekto „Mykolo Oginskio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms“ ketvirtasis etapas, per kurį bus atnaujintas rūmų antrasis aukštas ir rūsiai. Be to, lėšų tikimasi žirgyno stogo ir vidaus remontui.
Kitas kultūros aspektu svarbus dalykas, kaip minėjo meras A. Klišonis, – kad esame įtraukti į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą. Jos lėšomis Alsėdžiuose bus įamžintas 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Stanislovo Narutavičiaus ir Jono Smilgevičiaus atminimas. Sprendžiant šį klausimą ir vėl daug pagelbėjo R. Vaitkus.
Kitąmet turėtų pajudėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimo įamžinimo reikalai. „Padedami Plungės garbės piliečio Juozo Domarko ir Plungiškių draugijos prezidento Liudo Skieraus, iškovojome M. K. Čiurlionio paminklui tinkamą vietą Plungės parke. Už turimus pinigus jam jau nupirkta bronza“, –
dėstė A. Klišonis.
Per spaudos konferenciją Savivaldybės vadovai pasidžiaugė ir sportininkų laimėjimais, šioje srityje dirbančių žmonių atsidavimu. Puikiai sekėsi krepšininkams – keli vaikinai ir viena mergina pateko į šalies rinktines. Klesti futbolas: įsteigus viešąją įstaigą „Plungės futbolas“, šia sporto šaka vietoj 80 vaikų ėmė domėtis 200. Padedant Lietuvos futbolo federacijai, prie Plungės technologijų ir verslo mokyklos įrengta dirbtinės dangos aikštė, be to, keturios universalios sporto aikštelės atsirado prie lopšelių-darželių.
Dabar jau akivaizdu, kokia reikalinga vaikams ir jaunimui yra šiemet atidaryta „Supermiesto“ aikštelė, sportuojančiųjų netrūksta prie „Ryto“ ir Akademiko Adolfo Jucio pagrindinių mokyklų įruoštose aikštelėse.
Sporto visuomenei ypač aktualu tai, kad jau prasidėjusios Plungės sporto ir sveikatingumo komplekso statybos darbų viešojo pirkimo procedūros. „Paskelbę konkursą gavome vienos įmonės prašymą pirkimą atidėti dviem mėnesiams. Nesutikome, tad ji kreipėsi į teismą. Vėliau pareiškimą atsiėmė, taigi netrukus reikalai turėtų pajudėti“, – pasakojo meras.
Viešojo pirkimo procedūros jau pradėtos ir dėl miesto centrinio stadiono tvarkymo. Realūs darbai numatyti kitais metais.
Lankomoji priežiūra
pasiteisino
A. Klišonis prisiminė kadencijos pradžioje turėtą ambicingą socialinį sumanymą – visame rajone neįgaliesiems ir ligoniams teikti lankomosios priežiūros paslaugas. Jis įgyvendintas ir šimtu procentų pasiteisino. Jau kitąmet planuojama plėtra – Plungės socialinių paslaugų centras ruošiasi įgyvendinti projektą, pagal kurį įdarbins 16 žmonių ir trisdešimčiai gyventojų teiks integralios pagalbos paslaugas.
Pasidžiaugta aktyviai veikiančiais vaikų dienos centrais Plungėje, Šateikiuose, Žemaičių Kalvarijoje. Pavyko ir sumanymas be Savivaldybės prisidėjimo atnaujinti Platelių bažnyčią. Ji jau sutvarkyta, o pagalbos sulaukta iš parapijiečių ir rėmėjų.
Infrastruktūra
„Saulės“ gimnazijos mokinių iniciatyva 2016-aisiais sutvarkytas ir apšviestas takas pro Lurdą link mokymo įstaigos. Kitas didelis darbas – baigtos rekonstruoti Klevų ir Miškų gatvės Plungėje, Alanto gatvė Kuliuose. „Pastarojoje turėjome bėdų dėl nekvalifikuoto projektavimo. Mat projektuojant nebuvo nustatyta, o dirbant paaiškėjo, kad po gatve yra durpių sluoksnis. Tai padidino projekto kainą“, – iškilusią negerovę paminėjo A. Klišonis.
Šiemet pradėtas remontuoti tiltas per Babrungą ties Prūsaliais (pradėjus darbus paaiškėjo, kad padėtis kur kas prastesnė, nei atrodė vizualiai), Makščių gatvė Alsėdžiuose, atnaujintas apšvietimas Plungėje, S. Daukanto ir Paupio gatvėse. Lietuvos automobilių kelių direkcijos planuose – kitąmet tvarkyti dalį kelio Mažeikiai–Plungė (nuo žiedinės sankryžos su Telšių gatve Plungėje iki pirmojo posūkio į Platelius), be to, numatyta kelio į Šaltojo karo muziejų rekonstrukcija.
Kalbėdamas apie didžiuosius objektus Savivaldybės vadovas paminėjo kelio Plungė–Vėžaičiai, einančio per Varkalių gyvenvietę, rekonstravimą. Oficialus darbų pabaigos terminas – kitų metų liepos 1-oji, bet rangovai buvo planavę darbus užbaigti iki šių metų pabaigos. Deja, jiems nepavyko, tačiau jau pavasarį viskas turėtų būti padaryta.
Viešųjų pirkimų procedūros pradėtos dėl Plungės tunelinio viaduko statybos ir kartu su juo prasidėsiančio projekto, pagal kurį bus įrengta žiedinė sankryža Dariaus ir Girėno gatvėje ir nutiesta nauja gatvė. „Tai mums didžiulis iššūkis – pirmas tarptautinis konkursas. Bet tikimės, kad jau 2017-aisiais pradėsime statybas ir užkasime kapsulę“, – žadėjo meras. Be to, su UAB „Šiaulių plentas“ jau pasirašyta sutartis dėl Žaltakalnio gatvės rekonstravimo ir žiedinės sankryžos įrengimo prie senojo S. Jurkaus prekybos centro.
Turizmas
Turizmo sritį pristatė mero patarėjas M. Česnauskas. Anot pranešėjo, šiemet joje – didžiulis proveržis.
Tik šiais metais įsteigtas Plungės turizmo informacijos centras puikiai dirba ir sulaukia gausaus būrio lankytojų, atvykstančių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš daugybės užsienio šalių. Ši viešoji įstaiga sėkmingai prisistatė tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“ (jau ruošiamasi ir analogiškai 2017-ųjų parodai), bendradarbiauja su Žemaitijos nacionaliniu parku, Žemaičių dailės muziejumi, viešbučiais, kaimo turizmo sodybomis ir kt. Įgyvendinama daug projektų, per kuriuos populiarinamas Plungės krašto kultūros, istorijos, kulinarijos paveldas, gamta, sakraliniai objektai ir kitos vertybės.
Kalėdos
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Č. Kerpauskas kalbėjo, kad artėjant Kalėdoms nutarta atsigręžti į vienišus žmones, socialiai remtinas ir socialinės rizikos šeimas.
Iš sutaupytų socialinėms reikmėms skirtų pinigų vienišiems žmonėms, kurių suskaičiuota apie 300, bus nupirkti 15 eurų vertės lauknešėliai, o vaikams iš socialiai remtinų ir socialinės rizikos šeimų (tokių vaikų yra 498) – Kalėdų dovanėlės.
