„Mums už kelis mėnesius algos neišmokėtos, o iš fabriko visas turtas furomis vežamas. Kas čia vyksta? Juk tai vagystės! Kodėl jų niekas nestabdo?“ – piktinosi dėl bankroto darbo netekusios akcinės bendrovės „Linų audiniai“ siuvyklos moterys. Praėjęs ketvirtadienis buvo paskutinioji jų darbo diena, penktadienį daugumai darbuotojų (o jų dar buvo 111) pranešta, kad nuo gruodžio 8-osios jie bus atleisti. Vieni išvaromi algų negavę už du mėnesius, kiti – už visą pusmetį. Taigi su žmonėmis neatsiskaitoma, o vilkikai iš fabriko teritorijos, kaip pastarosiomis dienomis (ir naktimis) mato darbuotojai, tik važiuoja, važiuoja.
Kone prieš šimtmetį įsteigtoje, pirmoje ir kažkada didžiausioje Plungės įmonėje lapkričio 26-ąją nutilo visų staklių, siuvimo mašinų ir kitų įrenginių, kuriais dar dirbo paskutinieji ištvermingiausieji darbininkai, gausmas. Atrodo – visiems laikams. Mat lapkričio 19-ąją Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nebeskundžiamą nutartį – AB „Linų audiniai“ skelbiamas bankrotas.
Tokią pat nutartį spalio 8-ąją „Linų audiniams“ buvo paskelbęs ir Klaipėdos apygardos teismas, tačiau bendrovė, tikėdamasi palankesnio sprendimo, jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau ir šis „Linų audinių“ nepagailėjo.
Bankroto byla „Linų audiniams“ iškelta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį. Valstybės biudžetui ir fondams iki 2009 metų birželio 2 dienos bendrovė buvo skolinga 369 175 Lt. Dar didesnė skola – „Sodrai“. O kur dar nesumokėti atlyginimai darbuotojams (kai kuriems net nuo birželio mėnesio), neapmokėtos sąskaitos už vandenį, elektrą, skolos bankams ir t. t.
Kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, 2007 metų gruodžio 31 d. „Linų audiniai“ dar turėjo turto daugiau nei už 16 mln. litų, tačiau visas nekilnojamasis turtas yra įkeistas arba areštuotas. Pagal 2009 m. spalio 15 d. balansą turto belikę jau už 9,8 mln. Lt. Teismas, palyginęs turimą turtą ir skolas, konstatavo, jog įmonė nebemoki. Nutartį skelbti „Linų audiniams“ bankroto bylą Lietuvos apeliacinis teismas priėmė lapkričio 19-ąją, bankroto administratoriumi paskirtas Antanas Pelikša.
Kaip jau minėjome, lapkričio 26-ąją daugelis fabriko darbuotojų darbavosi paskutiniąją dieną. Nuo lapkričio 27-osios jie paleisti prastovai, o gruodžio 8-ąją bus atleisti. Darbe liko vos keli žmonės: iš administracijos, cechų viršininkai, elektrikas ir kt.
Penktadienį pažymų apie įmonės bankrotą atsiimti atėjusios „Linų audinių“ siuvyklos darbuotojos net nustėro. Mat iš jų cecho į sunkvežimį buvo kraunama produkcija. Manydamos, jog tai – vagystė, moterys išsikvietė ir policijos pareigūnus, ir žurnalistus. „Nueikite, pamatysite, kas ten darosi. Viskas kraunama į sunkvežimį ir bus išvežta. O mes špygą bematysime – pasakys, kad nei pinigų, nei produkcijos nebėra, tai ir atsiskaityti nėra iš ko“, – kalbėjo siuvėjos.
Nuėjus į bendrovės teritoriją, prie sandėlio rampos stovėjęs sunkvežimis jau buvo tuščias. O kur produkcija? „Ką Vitkevičius liepė, tą ir darom. O jis liepė produkciją iš siuvimo cecho pergabenti į neaustinio cecho sandėlį – kad viskas būtų vienoj krūvoj, kad būtų lengviau inventorizuoti“, – kalbėjo vienas vyras. Moterys neatlyžo: „Kadangi pamatėme, kad grobia ir krauna, tai dabar jau sugalvojo – esą pervežėm į sandėlį. O iš tikrųjų, jei nebūtume užklupę, būtų nežinia kur išgabenę.“
Kaip tvirtino darbuotojai, pastarosiomis dienomis jų bendrovėje gyvenimas tiesiog verda. Vilkikai, sunkvežimiai ir kitokios transporto priemonės esą tuščios įvažiuoja, pilnos išvažiuoja. Pirmyn atgal zujama neva ne tik dienomis, bet ir naktimis.
Darbuotojai sakė nesuprantantys, kodėl bankroto administratorius nieko nedaro, kodėl, nors paskelbtas bankrotas, turtas neinventorizuojamas, patalpos neplombuojamos? Ir dar – kodėl direktorius Alvidas Vitkevičius vis dar tebeturi raktus ir tebešeimininkauja? „Mums vakar pasakė – nebandykit tik išeidamos ką nors pavogti. O patys furomis viską velka“, – piktinosi siuvyklos darbuotojos.
Prie pagrindinių įmonės vartų sulaikytas vienas įmonės darbuotojas iš „Linų audinių“ bandė išvežti medienos, metalo, kelis rulonus audinių. Nors leidimas buvo išrašytas tik medienai, vyriškis sakė nemanąs, kad daro nusikaltimą. „Aš už pusę metų algos nesu gavęs. Man pats Vitkevičius pasakė: ką gero berandi, tą ir vežkis. Tai aš ir vežu“, – kalbėjo sučiuptasis.
Bankroto administratorius A. Pelikša tvirtino, jog to, kas bendrovėje vyksta šiuo metu, jis kontroliuoti negalįs – neturįs nei įgaliojimų, nei raktų. Ir iš tiesų, „Linų audiniuose“ tebešeimininkauja direktorius A. Vitkevičius. „Iškėlus bankroto bylą, direktorius dar turi 15 dienų – viskam, kas likę, inventorizuoti, sutvarkyti ir priduoti man. Tuomet jo įgaliojimai baigsis ir prasidės manieji“, – sakė A. Pelikša.
Taigi fabriko valdžia turi 15 dienų gražaus laiko. Tik nežinia, kam jis bus panaudotas – turtui inventorizuoti ar… išvogti? O tai reiškia, jog atėjęs bankroto administratorius gali berasti tik plikas sienas ir tas pačias… – bankams užstatytas. Visi įrenginiai, medžiagos, produkcija ir kitas kilnojamasis turtas jau gali būti… „suinventorizuotas“.
