2014 07 06
Mindauginių išvakarėse medžiojome. Klube turime Mindaugą, tad, jo pageidavimu, medžioklė buvo su pasisėdėjimu. Valstybės dieną iš anksto buvome sutarę nemedžioti – reikės būti prie televizoriaus ekrano ir su visais pasaulio lietuviais giedoti mūsų šalelės himną.
Su žmona stovėjome prie televizoriaus kiekvienas ranką ant krūtinės pridėjęs, ir akys ašaromis plūdo, kai giedojome himną. Didžiausia pagarba tam, kuris tai sumanė. Manau, jog ateis laikas, kai kiekviena net mažiausio miestelio bendruomenė kasmet, liepos 6 d., 9 val. vakaro, susirinks į būrį ir kartu su viso pasaulio lietuviais trauks „Lietuva, Tėvyne mūsų…“. Kai giedi himną, mūsų, daug vargų, okupacijų, netekčių patyrusią tautą užplūsta didžiausias patriotizmo jausmas.
O Mindaugui medžioklė pavyko. Prisižiūrėjo šernių su vaikais ir, galiausiai, paleido taiklų šūvį į stirniną. Dar keli klubiečiai paguldė po šernioką.
2014 07 16
Oninėms Kantaučiuose (čia jos minimos liepos 27 d.) reikia sumedžioti šerną. Jau tapę tradicija, kad po pamaldų bažnyčioje, vėliau vykstančios sporto šventės bei koncerto, vietiniai medžiotojai visus susirinkusiuosius vaišina žvėriena.
Medžioklių susirinko keliolika, bet šerną patiesė tik Antanas. Aš tykojau nedideliame, kelių hektarų kvietrugių lauke, į kurį knisliai įsisuko. Tik viena blogybė – pasėliuose besą pilna už kvietrugius aukštesnių ramunių, nelabai tą šerną ir įžiūrėsi. O dar negali suklysti ir paleisti kulką į vaikų turinčią šernę. Visas laukas baltuoja, tų kvietrugių beveik nesimato – šerno pamatysi tik nugarą, kaip atskirti tą šautiną?
Saulė paskendo Baltijoje. Išsivažinėjo laukuose dūzgę šienautojų traktoriai. Jau galėtų ir koks šernas pasirodyti. Tačiau pirmiau pamačiau lapę, atgūrinančią tiesiog mano pėdomis. Pauostinėjo vištvagė mano pėdas ir dingo kvietrugiuose.
Gal už kokių 100 metrų nuo manęs – poros metrų aukščio eglaičių jaunuolynas. Pamačiau, kad kraštinė eglaitė gerokai linguojasi. Pagalvojau, kad šernas šoną kasosi, bet surudavo stirninas. Galėčiau šauti, bet jis, velnias, eglaitę drasko ir net ragų neparodo, ką jau bekalbėti apie amžiaus nustatymą. Pasižymėjęs savo teritoriją, stirninas dingo eglaitėse. Pasirodo, iš jų patraukė per nušienautą lauką ir užlipo ant mano pėdų – tada kaip reikiant paleido kakarinę ir nulėkė į krūmus.
Lauke sujuodavo. Šernas, bet jo matyti tik nugara, ir ta pati pradingo ramunėse. Įsižiūrėjau, kad aplink tą juodulį visur juda varpos – kiaulė su vaikais. Galiu lipti iš bokštelio, šį vakarą medžioklė tuščia – šautinas žvėris nepasirodė.
