Praėjusį penktadienį Plungėje lankėsi žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas. Susitikę su meru Audriumi Klišoniu, Savivaldybės administracijos direktoriumi Albertu Krauleidžiu ir vietos ūkininkais svečiai aptarė žemdirbiams aktualiausias problemas ir veiklos perspektyvas.
Plungiškiams gerai pažįstamas parlamentaras
A. Stančikas akcentavo, kad ūkininkai susiduria su daugybe problemų. Viena iš jų – mokesčiai. „Ūkininkų sumokamų mokesčių tema dabar ypač plačiai eskaluojama. Visi piktinasi, kad šie žmonės gauna dideles pajamas, tačiau naudojasi lengvatomis ir valstybei sumoka mažai. Bėda ta, kad ūkininkai deklaruoja tik pajamas ir sumokėtus mokesčius, bet niekas nežino jų išlaidų, jos nedeklaruojamos. Užtat ir atrodo, kad uždirbama daug, o mokesčiai nemokami. Dėl šios priežasties nesusijusieji su žemės ūkiu pradėjo kreivai į ūkininkus žiūrėti“, – kalbėjo A. Stančikas.
Žemės ūkis, anot Seimo nario, – specifinis verslas, kuris dotuojamas visame pasaulyje. Nepaisant dotacijų, puolančiųjų dirbti žemę nėra. Vadinasi, parama ir lengvatos – ne tokios jau apčiuopiamos ir pelningos, kaip kad gali atrodyti iš šalies.
A. Stančiko nuomone, gali būti, kad mokesčių sistema bus peržiūrėta, bet kardinalių pokyčių kažin ar sulauksime. „Dar niekas nevyksta, o panika dėl mokesčių jau keliama, galimos permainos nupieštos kaip didžiulis baubas“, – tvirtino parlamentaras.
Kita ūkininkų bėda – tai, kad valstybė niekaip neskatina savos produkcijos vartojimo. Seimo nario teigimu, Lenkijoje maisto produktams taikomas tik 2–7 proc. PVM, o tai reiškia, kad prekės pas juos pigesnės. Dėl to žmonės ir perka arba Lenkijoje, arba čia lenkiškus produktus. Savi per brangūs, vadinasi, ir gaminti jų reikia mažiau. Blogai ir tai, kad valstybė nereguliuoja antkainių, perdirbėjams ir prekybininkams leisdama savivaliauti. „Taip, maisto produktai pas mus brangūs, tačiau ūkininkai nuo tos didelės kainos gauna tik ašaras. Kam tenka liūto dalis? Perdirbėjams, o dar daugiau – prekybininkams, kurie nupirkti siekia kuo pigiau, o parduoda brangiai. Taip neteisinga, bet kai tik bandai tuos didžiuosius pajudinti, tuoj kyla pasipriešinimo banga“, – dėstė parlamentaras.
A. Stančikui pritarė ministras B. Markauskas, sakydamas, kad dėl prognozuojamo mokesčių didinimo ūkininkams nervintis nereikėtų. Kalbos, kad jie mažai moka valstybei, naudojasi lengvatomis ir yra išlaikytiniai, – neteisingos. „Mes surinksime visą informaciją, sudėliosime skaičius ir įrodysime, kad į biudžetą mokame ne mažiau negu visi kiti verslininkai“, – tikino ministerijos vadovas.
Didelė problema ūkininkams – susidėvėjusios melioracijos sistemos. Apskaičiuota, kad joms atnaujinti per metus reikėtų 240 milijonų eurų, o skiriama tik 10 milijonų. O už tiek nedaug ką nuveiksi. „Melioracijos sistemų būklė akivaizdžiai prastėja. Aš matau vienintelę išeitį – melioracijos fondo steigimą. Daugeliui tai gal ir nepatiks, nes lėšų turės skirti ne tik valstybė, bet ir ūkininkai, sodininkų bendrijos, sklypų savininkai ir t. t.“, – mintimis dalijosi B. Markauskas.
Ministras užsiminė ir apie savo kuruojamos srities reformą. Jo nuomone, biudžeto lėšomis išlaikoma pernelyg daug įmonių ir įstaigų, telkiančių vienokius ar kitokius specialistus. B. Markausko sumanymas esąs toks: kiekviename rajone įsteigti vieną tarnybą, turinčią įvairių žemės ūkio specialistų, kurių paslaugos reikalingos žemdirbiams. „Mano manymu, šioje srityje – per daug biurokratijos, – kalbėjo B. Markauskas. – Kad ir ministerijoje – atrodo, visi turi darbo, bet ar visas tas darbas yra reikalingas, ar jis kuria kokį gėrį visuomenėje?“
Ministerijos vadovo įsitikinimu, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į grūdų sektorių: „Nesakau, kad jų nereikia auginti, bet padėtis – perkaitusi. Pavyzdžiui, kaimynai latviai grūdinėmis kultūromis užsėja 61 procentą dirbamos žemės, estai – 67, o mes – net 80. Tiek tikrai nereikia.“ Blogai ir tai, kad iš 6 milijonų tonų grūdų 4 milijonai eksportuojama. Kur kas geriau būtų, jei grūdus čia perdirbtume ir į užsienį išvežtume, tarkim, riestainius. Taip ir darbo vietų daugiau įkurtume, ir pelningiau dirbtume.
Visa Plungės rajono teritorija yra pripažinta kaip nepalanki žemės ūkiui vystyti, tad vietos ūkininkus domino valstybės parama nenašių žemių savininkams. Pasak ministro, šios išmokos – vienos teisingiausių ir reikalingiausių, tačiau jos jau baigiasi. „Kitiems metams dar turime 51 milijoną eurų, o 2019–2020 metams nieko neliks. Deficitas – 100 milijonų, bet tikimės lėšų rasti ir be išmokų ūkininkų nepalikti“, –
pabrėžė B. Markauskas.
Ministras ūkininkus ragino vienytis, jungtis į kooperatyvus ir nepasiduoti perdirbėjų ir pardavėjų norui juos suskaldyti. Susikooperavus kur kas lengviau ir savo sąlygas iškelti, ir dėl didesnių kainų derėtis.
Problemas svečiams išsakė ne tik ūkininkai, bet ir meras A. Klišonis. Didžiausios bėdos, pasak Savivaldybės vadovo, – kaimų keliai ir užtvankos, kurių Plungės rajone įrengta net trylika. Pusė jų – avarinės būklės. Ir keliams, ir hidrotechnikos įrenginiams tvarkyti reikalingos lėšos, deja, jų neskiriama.
Užs. Nr. I-273
