Važinėjant ar vaikštant po miestą, peršasi mintis, kad šiemet plungiškiai ypač uoliai susitvarkė garažus, laukan išmesdami visas per daugelį metų sukauptas padangas. Jų krūvos auga prie visų garažų bendrijų, šalia komunalinių atliekų konteinerių ir net pačiame miesto centre. Padangų kalnai aplinkos tikrai nepuošia. Bet ar ne patys esam už tai atsakingi? O gal telšiškiai ar rietaviškiai atliekų mums priveža?
Savo miestą mylintiems žmonėms padangų krūvos tikrai bado akis. Net du didžiuliai kalnai išaugę gatvelėje už didžiojo Plungės turgaus, jų esama kone prie visų garažų bendrijų, prie V. Mačernio g. 5-ojo, Stoties g. 12-ojo namų ir daug kur kitur. Beje, atsirado ir tokių, kurie senų padangų nepasibodėjo atsikratyti kone pačiame miesto centre – jų primėtyta Rietavo gatvės pradžioje (prie buvusio „Swedbank“ pastato) esančiame skverelyje.
Ką su padangomis planuojama daryti? Negi tos krūvos taip ir styros neapibrėžtą laiką? Šiuos klausimą uždavėme Plungės miesto seniūnui Gintarui Domarkui ir Plungės rajono savivaldybės ekologei Editai Lydienei.
„Kol kas atsakymų į šiuos klausimus neturiu, – sakė seniūnas G. Domarkas. – Aišku, problemą žinau, padangų kalnai man, kaip ir jums, bado akis, bet ką su jomis daryti, kol kas nežinau.“ Seniūnas sakė pirmiausia labai pykstąs ant gyventojų, kad, išsivalydami savo garažus, taip baisiai užteršia viešąsias erdves. „Kiekvienas žmogus turi teisę penkias padangas nuvežti į Jėrubaičių sąvartyną ir ten nemokamai jas palikti. Bet kam vargintis, kam vežti, jei galima išmesti jas šalia garažo“, – kalbėjo seniūnas.
Seniūnas sakė jau nuo kovo mėnesio sukąs galvą, ką su tomis atliekomis daryti, bet problemos išspręsti nepavyksta. „Kone prie kiekvienos garažų bendrijos prikrautume po pilną priekabą padangų. Tačiau Telšių regiono atliekų tvarkymo centras tokio kiekio į Jėrubaičių sąvartyną nepriima. Nepaisant to, turėsime kažką sugalvoti“, – sakė G. Domarkas, paminėdamas, kad artimiausiu metu teršėjų labiausiai pamėgtose vietose bus įrengtos mobilios kameros, kurios, tikimasi, padės sugaudyti pažeidėjus ir suvaldyti padėtį.
Tą patį sakė ir ekologė E. Lydienė – sprendimo dėl padangų kol kas nėra. Anot jos, sugauti teršėją nėra paprasta, bet jei toks įkliūtų, jo piniginė smarkiai nukentėtų – tektų ir baudą už pažeidimą sumokėti, ir dar gamtai padarytą žalą atlyginti. O ji siekia 140 eurų už vieną padangą. Tad ar verta rizikuoti?
