Ko gero, visi, gyvenusieji sovietmečiu, prisimena animacinį filmuką „Pažadukas“ ir pastaruoju metu neretai jaučiasi lyg jo personažai. Juk dabartinė Lietuvos valdžia, kaip ir pagrindinis minėtojo filmuko herojus, pasakiusi: „O bus taip!“, kitą dieną jau sugalvoja naują scenarijų. Tad kartais net nesupranti, kuris siūlytasis variantas yra tas tikrasis.
Jei atvirai, kai kurie valdžios siūlymai man visai priimtini. Pavyzdžiui, tai, kas susiję su alkoholio vartojimu ir prieinamumu. Asmeniškai man siūlomieji apribojimai diskomforto nekelia. Gal sunkiau bus priklausomybių turintiems asmenims, verslininkams, prekybininkams… Praktika rodo, kad kartais naujovės tik iš pradžių lyg baisūs baubai, o netrukus suvokiama, kad priimtasis sprendimas – teisingas. Prisimenat, kaip vairuotojai pyko įvedus reikalavimą ir dieną, ir naktį važinėti su įjungtais žibintais? Pyko, burnojo, kad tai didžiausia nesąmonė. O kaip dabar? Jei tik kuris pralekia be šviesų, oi oi, kokių skambių frazių jo adresu lekia! Dabar jau visi sutinka: įjungti žibintai – gerai. Gal taip bus ir su alkoholio ribojimais? Žiūrėk, po kelių ar keliolikos metų suvoksime, kad sumažėjo girtuoklių, besivoliojančių kur papuola, nebeauga savižudybių skaičius.
Gal kiek neramiau dėl planų jungti universitetus. Mintis gal ir gera, bet neaišku, kaip viskas turi vykti ir kas teisingiausia. Ar „sutuokus“ universitetus neliks nuskriausti nenorintieji studijuoti didmiesčiuose? Koks mažesnių universitetų likimas? Viena Plungės rajono politikė yra sakiusi: jei viena mokykla tampa kitos mokyklos skyriumi, netolimoje ateityje tas skyrius likviduojamas. Tad ar ne toks pat scenarijus laukia ir universitetų, tapsiančių mažaisiais didžiųjų broliukais? (Beje, kai politinės partijos jungiasi į valdančiąją koaliciją, to mažojo broliuko vaidmens kažkodėl niekas nenori).
Pamenat, kaip prieš rinkimus valdantieji kalbėjo apie siekį atgaivinti regionus, kaimus, žadėjo lengvatas ten besikeliantiems jauniems žmonėms. Tik kas ten norės, jei nėra nei mokyklos, nei aukštojo mokslo kalvės arčiau. O kas šviečiasi dabar? Aišku, tas gražus žadėtasis scenarijus bus gerokai pakoreguotas.
Apie tuoj įsigaliosiantį Darbo kodeksą geriau visai nekalbėti. Pliusiukus susirinko, o rezultatas – abejotinas. Bet argumentas – viskas suderėta Trišalėje taryboje – rimtas.Tik tos derybos priminė gulbės, vėžio ir lydekos pastangas pajudinti vežimą iš vietos – kai kiekvienas tempė į savo pusę.
Nors reikia pripažinti, kartais pagalvoju, kad mes patys nenorime, o gal labiau bijome pakovoti už save. Tad nulenkę galvas paklūstame viskam, kas brukama, pasitaikius progai aimanuojame, kad tas blogai ir anas negerai. Tačiau nieko nedarome, kad būtų geriau, kad kas nors keistųsi. Tik laukiame, kad kažkas kažką padarytų.
Nesikeičia tik vienas scenarijus: vasara bus, bent jau kalendorinė.
