Paskutinę vasaros dieną Žemaičių Kalvarijoje prisimintas ir pagerbtas kraštotyrininkas Konstantinas Bružas. Šiam mūsų krašto šviesuoliui rugpjūčio 30-ąją būtų sukakę 105 metai.
K. Bružas gimė 1912 metų rugpjūčio 30 dieną Šarnelės kaime, Žemaičių Kalvarijos parapijoje, tuo metu priklausiusioje Telšių apskrities Alsėdžių valsčiui (dabar – Žemaičių Kalvarijos seniūnija).
Mažąjį Konstantiną skaityti mokė mama. Vieną žiemą jis mokėsi Gegrėnų dvaro, vėliau – Gegrėnų pradžios mokykloje. Lankė ir Žemaičių Kalvarijos pradžios mokyklą. Dar teko mokytis Sedos miestelio mokykloje, Telšių gimnazijoje. Toliau lavinosi pats.
Nuo 1935 metų tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo liktinis puskarininkis, 1940–1941 m. – Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio korpuso leitenantas. 1941-ųjų birželį buvo ištremtas ir 15 metų praleido Norilske. Po aštuonerių bausmės metų dar septynerius užtruko darbai pagal sutartį.
Nuo 1967-ųjų gyveno Žemaičių Kalvarijoje.
K. Bružas buvo aktyvus visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, Žemaičių akademijos garbės narys, „Žaliosios trobelės“ muziejaus įkūrėjas ir šeimininkas, Žemaičių Kalvarijos kultūros ir gamtos paveldo saugotojas ir puoselėtojas.
Mirė 2005-ųjų spalio 16-ąją.
Šios iškilios asmenybės gimimo sukakties proga Vytauto Mačernio bibliotekoje buvo surengta ekspozicija. O po kunigo Vidmanto Daugėlos ir brolio Gedimino Numgaudžio OFM aukotų šv. Mišių miestelio bazilikoje susirinkusieji aplankė K. Bružo ir jo žmonos Julijos kapus.
Galutinis susitikimo taškas – „Žalioji trobelė“, kur gyveno kraštotyrininkas. Čia atidengta atminimo lenta. Jos autorius – drožėjas Rimantas Laima.
Vėliau sodelyje vyko prisiminimų popietė. Gerdami kvapnią mėtų arbatą renginio dalyviai pasakojo apie bendravimo su kraštotyrininku akimirkas, jo keistenybes, patirtus bendrus išgyvenimus.
Prisiminimais apie šį šviesuolį dalijosi buvusi Mažeikių rajono Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė, buvusi Žemaičių Kalvarijos miestelio gydytoja Danutė Marija Mickūnienė, bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė.
Susirinkusieji prisiminė, kad pas K. Bružą moteris galėdavo ateiti tik su sijonu. Jei atvykdavo apsirengusi būtent taip, kraštotyrininkas viešnią pasitikdavo nusiimdamas kepurę, pabučiuodavo ranką. Jei sutikdavo moterų su kelnėmis, sakydavo: „Sveiki, vyrai.“ Matyt, atmindamos tokį K. Bružo vertinimą į popietę beveik visos moterys atvyko apsivilkusios sijonus.
Bekalbėdami apie šį visuomenininką žmonės atskleidė ir kitiems dar nežinomų įdomybių. Vieną iš tokių papasakojo Žemaičių Kalvarijos vyr. bibliotekininkė Violeta Garbenčienė. Dar gyvas būdamas K. Bružas mėgo viską užsirašinėti, registruoti. Kai jis mirė, šią veiklą perėmė žmona Julija. Tad bibliotekininkei buvo pavesta registruoti visus atėjusiuosius pagerbti kraštotyrininko per jo laidotuves.
Dabar „Žalioji trobelė“ priklauso Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio vienuolynui. Iki šiol joje likę viskas, kas buvo dar gyviems esant J. ir K. Bružams: originalioji „Medinė knyga“, kurioje ant faneros lapų užfiksuota kraštotyrinė ir istorinė medžiaga apie Žemaičių Kalvarijos apylinkes ir jos žmones, kukli ekspozicija poetui Vytautui Mačerniui atminti.
Kalvariškiai savo šviesuolį prisimena ir dėl jo sukurto informacijos stendo, kuriame surašyti bene 229 vietovardžiai. Taip pat iki šiol ošia K. Bružo ant Šatrijos kalno pasodintas pušynėlis. Kieme vis dar stovi paties kraštotyrininko pastatytas atminimo stulpas, primenantis jo praleistus metus tremtyje.
Daug K. Bružo surinktos medžiagos saugoma Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriuje, Lietuvių kalbos institute, Vilniaus universitete, Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose ir, svarbiausia, visų pažinojusiųjų jį atmintyje.
