Nuo 1994-ųjų prie Europos Tarybos programos – Europos paveldo dienų prisijungė Lietuva. Šia iniciatyva norima atkreipti visuomenės dėmesį į šalia mūsų esantį kultūros paveldą, atskleidžiant jo vertę ir išsaugojimo svarbą.
Šių metų Europos paveldo dienos skirtos archeologinių vietovių, istorinių miestų ir miestelių, senųjų kaimų, kelių ir gatvių tinklo, dvarų sodybų, istorinių parkų ir sodų, sakralinių statinių, kapinių, pramonės ir kitų kultūros paveldo objektų tarpusavio ryšiui kultūriniame kraštovaizdyje. Šis ryšys šimtmečius formavosi kiekvienai žmonių kartai kuriant vis naujus vietovės istorinės raidos sluoksnius.
Plateliškiai per Paveldo dienas nusprendė pažvelgti į savo krašto istoriją, dar kartą įprasminti jubiliejinius metus.
Prieš 225 metus Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Platelių miesteliui Magdeburgo teisę ir herbą (1792 m. vasario 24 d.). Senieji Plateliai iki XVII amžiaus pabaigos buvo prie pat Platelių ežero, Šventorkalnio pusiasalyje, kur buvo ir dvaras, bažnyčia, ir tiltas vedė į Pilies salą (kur senovėje stovėjo gynybiniai įtvirtinimai).
Miestelio gimnazijos mokiniai per akciją-edukacinį užsiėmimą „Senieji Plateliai – žemaičių kostiumo raštuose“ susipažino su senųjų Platelių istorija, iš gamtinių medžiagų (žolynų, kankorėžių, lapų, gėlių žiedų) sukūrė šio krašto istoriją atspindinčius simbolius.
Simbolių kūrybai buvo iškelta dar viena sąlyga – jie turėjo būti sodrių žemaitiškų tautinių drabužių spalvų (šiemet – Tautinio kostiumo metai).
Populiariausias pasirinktas simbolis buvo varpas (padavimas skelbia, kad senais laikais Platelių ežere yra nuskendęs varpas), kiti kūrė pilies, luoto, herbo simbolius.
Renginį organizavo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kartu su Platelių gimnazija.
