Rugsėjo 11-ąją į posėdį susirinkę Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto nariai išklausė informaciją apie nedarbą kaime, šios problemos sprendimo galimybes. Taip pat kalbėta apie ūkininkų ūkių duomenų atnaujinimo būtinybę.
Kaime nedarbas nemažėja
Telšių teritorinės darbo biržos (TTDB) direktorė Dangirutė Jurkuvienė politikus supažindino su nedarbo Plungės rajono kaimo seniūnijose problema.
Iš visų savivaldybėje rugsėjo 1 dieną registruotų bedarbių kaimuose gyvena 577, ir tai sudaro 45,1 proc. Didesnė dalis – neturintys kvalifikacijos arba jau praradę motyvaciją dirbti. Realiai pasiruošę darbo rinkai – 122 žmonės. Priežastys, lemiančios tokius skaičius: įgyta kvalifikacija nebeatitinka šiuolaikinių darbo rinkos poreikių, motyvacijos trūkumas; daugiau darbo vietų kuriama mieste; kaimuose silpnai plėtojamas paslaugų sektorius; sunku pasiekti darbo vietą; neskatinami alternatyvūs verslai, neišplėtota žemės rinka; neefektyvi regioninė politika.
D. Jurkuvienė sakė, kad Plungės rajono darbdaviai nesinaudoja vietinių užimtumo iniciatyvų projektų galimybėmis. Šiemet buvo numatytos penkios – Stalgėnų, Kulių, Platelių, Šateikių, Žlibinų – seniūnijos, kuriose įsteigus naujų darbo vietų buvo galima gauti iki 15 200 eurų už vieną darbo vietą. Verslininkų, norinčių gauti pinigų ir mažinti nedarbą šiose seniūnijose, neatsirado.
„Galiu pasidžiaugti Rietavo savivaldybės administracija. Kiek man žinoma, pats meras važiuoja ir įkalbinėja verslininkus pasinaudoti šia galimybe, organizuoja jiems konsultacijas. Gal ir jūsų administracija turėtų daryti ką nors panašaus?“ –
ragino TTDB direktorė.
Politikus domino, ar nedarbas kaimuose nors kiek mažėja.
Deja, pasak D. Jurkuvienės, džiuginančių naujienų nėra: kaime nedarbas nemažėja, o mieste mažėjimas jaučiamas vasaros sezonu. „Bet į šią situaciją reikia žiūrėti plačiau. Žmogus, norintis dirbti, nors kokį darbą turi. Tačiau yra tokių, kurie nieko nenori, tik metų metus gaunamų socialinių išmokų“, – pabrėžė TTDB vadovė.
Duomenų bazėje – netvarka
Kaimo reikalais besirūpinantys politikai išklausė informaciją ir apie ūkininkų ūkius, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos veiklą Plungės rajone.
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Airida Montvydienė kalbėjo, kad nuo kitų metų pradžios keisis Ūkininko ūkio įstatymas. Jame bus nurodyta, kad kasmet ūkininkai privalės atnaujinti ūkių duomenis. To neatlikus ir gavus pranešimą apie būtinybę tai padaryti, per metus privaloma ištaisyti trūkumus, priešingu atveju po metų ūkis iš registro bus pašalintas.
Tik įsigaliojus šiam įstatymui ir paaiškės, kiek realiai Plungės rajone yra registruota ūkių, kiek žemės valdo ūkininkai. O dabar duomenų bazėje didžiuliai neatitikimai. Kaip sakė A. Montvydienė, joje figūruoja apie 400 mirusių ūkininkų. Tiesiog paveldėtojai nepasivargino ateiti ir sutvarkyti reikiamų dokumentų.
Ta pati situacija ir dėl valdomos žemės plotų. Remiantis duomenų bazėje esančiais skaičiais, Plungės rajone ūkininkai valdo apie 29 000 ha žemės. Iš jų 23 000 ha – naudmenų. O realiai deklaruojama 49 000 ha naudmenų. Savivaldybės registre ūkininkų valdos (įvairių paskirčių) sudaro apie 110 tūkst. ha.
Trumpai savo veiklą susirinkusiesiems pristatė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Minėtoji sąjunga įkurta 2013 metais. O steigti ją sugalvota po kelionės į Briuselį, kai Baltijos šalys kovojo dėl didesnių išmokų. Lietuvoje jaunieji ūkininkai (iki 40 metų) sudaro vos 12 procentų visų ūkininkų. Telšių apskrityje jų – mažiausiai visos šalies mastu. Organizacijai priklauso apie 300 narių, iš Telšių apskrities – apie 50.
Kaip minėjo V. Buivydas, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ieško būdų, kaip spręsti jauniesiems ūkininkams kylančias problemas, kaip pritraukti jaunų žmonių, norinčių ūkininkauti, į kaimą ir pan. Beje, šios organizacijos padalinys veikia ir Plungėje – Telšių g. 3-4.
