Kartais būna, kad tikėdamasis gero imi ir pasirašai sutikimą atlikti vienus ar kitus darbus savo valdose, o vėliau dėl to gailiesi. Panašius jausmus šiuo metu išgyvena Babrungo seniūnijos Berenių kaimo ūkininkė Bronislava Kazimiera Mockienė.
Problema
Užsukusi į redakciją B. K. Mockienė pasakojo, kad prieš prasidedant kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė remonto darbams į Babrungo seniūniją buvo sukviesti visi žmonės, kurių valdos yra šalia minėtojo plento.
„Projektuotojas paaiškino, kad atliekant darbus 50 metrų nuo kelio bus numelioruotos mūsų žemės, bet tam reikia pasirašyti sutikimą, kad leisime įvažiuoti technikai. Jie žadėjo paskui viską sutvarkyti. Pasirašiau. Maniau, kad ir man bus geriau, bet…“ – kalbėjo moteris.
Darbai buvo atlikti. Darbininkai B. K. Mockienės žemėje įkasė du vandens surinktuvus, bet juos prijungė prie senų melioracijos, kuri buvo daryta prieš 60 metų, tinklų.
„Tie surinktuvai savo darbo neatlieka, juk tos vietos durpingos, senosios melioracijos atšakos seniai užsikišusios ir gausiai palijus vanduo laikosi“, – paaiškino ūkininkė.
Pasak B. K. Mockienės, po darbų žemė taip ir liko išmaurota technikos. Moteris negalėjo tinkamai nušienauti pievos, nes niekas nesutiko važiuoti ir gadinti savo technikos. Be to, dėl telkšančio vandens niekas nenorėjo užklimpti. Bereniškės žemėje buvo užklimpęs ir darbus atlikusios bendrovės ekskavatorius, o po gelbėjimo operacijos žemėje liko gilios duobės. Dabar moteris norėtų pievą aparti, bet ir vėl niekas nesutinka važiuoti.
„Jei būčiau žinojusi, kad taip bus, tikrai nebūčiau dėjusi parašo. Tikėjausi pagerinimo, o išėjo dar blogiau“, – sunkiai tramdė ašaras B. K. Mockienė.
Ūkininkė raštu kreipėsi ir į Savivaldybės administraciją. Moteris labiau akcentavo problemas, kylančias dėl nesutvarkytos dirbamos žemės. Rašte nurodoma, kad kai jos valdoje buvo įleidžiami surinktuvai, pretenzijų nereiškė.
Situacija – kaip sako patarlė: „Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo.“
Atsakomybės nesikrato
Nutarėme ieškoti būdų pagelbėti ūkininkei.
B. K. Mockienės skundas nukeliavo į Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyrių.
Kaip sakė šio skyriaus vyr. specialistė Asta Stankuvienė, kadangi kelio rekonstravimo darbų užsakovė yra Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos, rugsėjo 14 dieną raštas persiųstas jai. „Savivaldybė su rangovais jokių sutarčių neturi, tad ir spręsti iškilusias problemas, nurodinėti ar reikalauti atsakymų neturi teisės. Tačiau persiuntę raštą paprašėme, kad LAKD informuotų administraciją ir B. K. Mockienę apie priimtus sprendimus“, – patikino mus A. Stankuvienė.
Darbus atlieka uždaroji akcinė bendrovė „Lemminkainen Lietuva“, tad telefonu susisiekėme su įmonės projekto vadovu Aurimu Bruškiu. Jis neneigė, kad B. K. Mockienės žemėje darbavosi būtent jų įmonė. Dar vasarą bent kelis kartus buvo vežta žemių, bandyta patvarkyti. Tačiau dėl lietingų orų buvo sunku tą padaryti.
„Tuoj pat pats nuvažiuosiu ir dar kartą pasižiūrėsiu, ką galime padaryti“, – trečiadienį „Plungei“ tvirtino A. Bruškis.
Paklaustas dėl vandens surinktuvų prijungimo prie senų melioracijos atšakų, A. Bruškis atsakė, kad šie darbai buvo numatyti projekte ir suderinti.
„Ką man dabar daryti dėl besikaupiančio vandens? Pavasarį ten gulbės plaukios ir gervės savo puotą šoks“, – skundėsi B. K. Mockienė. Moteris mums nurodė, kad jos valdoje yra ir pagrindinis rinktuvas, kuris tinkamai nebefunkcionuoja.
Dėl melioracijos darbų ūkininkės valdose pasiteiravome Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Airidos Montvydienės. Ji „Plungei“ paaiškino: „Dabar daugeliui ūkininkų kyla ta pati problema – šlapia, tad neįvažiuoja technika. Reikia šiek tiek palaukti, kol truputį pradžius žemė, tada nuvyksime į vietą ir pažiūrėsime. Sudarysime avarinės būklės melioracijos įrenginių sąrašą, gal ir ten esančius į tą sąrašą įtrauksime.“
Galime tik pasidžiaugti, kad į moters skundą pagaliau sureaguota.
