Kad pažėrė ruduo gėrybių, tai pažėrė. Ko gero, niekas tiek nesitikėjo. Žinoma, kalbu apie grybus.
Turiu prisipažinti, kad internete pamačiusi nuotraukų su kalnais grybų pradėjau varvinti seilę. Čiupome maišelius (ir ne po vieną), peilius ir greitai išsiruošėme į mišką. Pirmas kartas – nesėkmingas, antras – pusėtinas, trečias – jau šis tas. Rodos, galėčiau ir nurimti, bet negaliu, toliau žiūriu fotografijas ir varvinu seilę, laukiu savaitgalio. Kai grybų tiek, o svarbiausia – didžioji dalis jų sveiki, lyg ir tampi auka. Kaip vienoje reklamoje buvo sakoma: „Kartą paragavęs negali sustot.“ Pažadi sau dar vieną kartą, ir užteks. Tik taip nebūna. Juk ir erkes pamiršti, ir sušlapę drabužiai nebe tokie nemalonūs, tiesiog susergi grybavimo karštlige. Ir visokios painios politinio gyvenimo peripetijos pasidaro nesvarbios.
Visai neseniai rašiau apie artėjantį rudenį ir galimas permainas Seime. Galvoju, gal dalyvauti „Ekstrasensų mūšyje“? Juk nuspėjau, kad iš parlamento valdančiosios daugumos žadėję pasitraukti socialdemokratai gali ir apsigalvoti. Toks juokas ima, kai pamatai, kaip kūnu virsta posakis: „Mes pasitarėme, ir aš nusprendžiau.“ Daugelis partijos tarybos narių nutarė: traukiamės iš koalicijos. Dešimt (iš septyniolikos) Seimo frakcijos narių padėjo tašką – liekame. Juokas, ir tiek. Ėmė senbuviai ir parodė špygą jaunam savo vadui. Ir ką? Ir nieko. Pagrūmojo, kad išmes iš partijos. Na, ir kas? Juk ne ant ešafoto pasiųs, laisvai galima perbėgti į kitą.
Kaip rodo patirtis, svarbu tik neapsirikti ir gerai įsiklausyti, iš kurios pusės palankesnis vėjas pučia. O tada spjauni į buvusios partijos ideologiją, tikslus ir pirmyn po nauja vėliava, su naujais šūkiais. Juk nedraudžiama persigalvoti arba, kaip tauta sako, išversti kailį. O būnant politiku dar paprasčiau.
Be skrupulų nuomonę keiti kas penkias minutes, meti už borto ar visus šunis sukari ant buvusio bendražygio. Turbūt numanote, kur suku? Taip, taip, kalbu apie liberalus, apie šiai partijai pareikštus įtarimus. Nors Liberalų sąjūdžio lyderiai ir sako, kad jie apie buvusio vado „žygdarbius“ nežinojo ir naudos iš to negavo, sunku patikėti, kad tai tiesa. Bet, kaip sakoma, kol kaltė neįrodyta – nekaltas. Tik kas iš to, jei kaltė bus įrodyta? Koks atpildas laukia? Kas bus toliau? Greičiausiai nieko. Bus kaip ir su garsiai nuskambėjusia Darbo partijos juodosios buhalterijos byla. Gavo baudą, ir tiek žinių. Trumpam iš eterio dingęs „darbiečių“ lyderis vėl žada grįžti ir Lietuvoje tvarką padaryti. Taip, kad pastaruoju metu niekas nebestebina.
Tiesa, stebina, kaip sugebame išgyventi, kai kainos kyla, rodos, ne dienomis, o valandomis. Tad planas nuo Naujųjų metų minimalų atlyginimą padidinti 20 eurų nieko vertas. Juk vien tik sviestas pabrango 74 procentais. Visi puikiai supranta, kad didesnis minimumas lygu pakilusios kainos.
Ar bereikia svarstyti dėl grybavimo?
