Daugiabučio renovacija: gyventojų balsas į dangų neina

Spalio 6 dieną straipsnyje „Dėl broko įsiutę gyventojai kreipėsi į statybos inspekciją ir žiniasklaidą“ rašėme apie Plungės miesto V. Mačernio gatvės 5-ojo namo renovaciją. Tuomet gyventojai piktinosi ir nekokybišku uždarosios akcinės bendrovės „Žilinskis ir Co“ darbu, ir už techninę priežiūrą atsakingu, bet rangovo nekontroliuojančiu UAB „Altimetrija“ atstovu Artūru Malakausku, ir žmonių skundų negirdinčia savivaldybės įmone „Plungės būstas“. Tikėdamiesi, kad darbų brokas pagaliau bus pamatytas, plungiškiai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Praėjus daugiau nei mėnesiui, gavo atsakymą.

Priminsime, kad spalio 4 dieną V. Mačernio gatvės 5-ojo namo gyventojai surengė susirinkimą. Į jį pasikvietė techninę priežiūrą atliekančios bendrovės „Altimetrija“ atstovą A. Malakauską, statybos inspektorių Antaną Gelumbickį, „Plungės būsto“ atstovus ir rajono laikraščių žurnalistus. Tikėjosi, kad dalyvaus ir bendrovės „Žilinskis ir Co“ statybos darbų vadovas Andrius Onusaitis, tačiau jis atsisakė motyvuodamas tuo, kad nesirodys tol, kol susitikime bus žurnalistai.
Gyventojai ir statybos inspektoriui, ir visiems kitiems papasakojo, kuo yra nepatenkinti, eidami aplinkui namą aprodė visus defektus. Kad skundas būtų oficialus, viską surašė popieriuje. Raštus su pretenzijomis gavo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, ir „Plungės būstas“.
Šimto butų namo gyventojus renovacija labai nuvylė: brangiai kainuosiantys darbai atliekami nekokybiškai, lėtai, nepaisoma žmonių interesų. Be to, į reiškiamas pastabas niekas nereaguoja – nei techninės priežiūros atstovas, nei „Plungės būstas“, kurie, atrodo, turėtų palaikyti gyventojus. Tad, matydami, kad darbai juda į priekį, o brokas paliekamas, žmonės įsiuto. Ir kaip neįsius, kai ignoruojama nuomonė tų, už kurių pinigus viskas daroma.
Buvo išsakytos pretenzijos dėl to, kad sienos šiltinamos ne sveikomis polistireninio putplasčio plokštėmis, o durstomos iš mažų gabaliukų, kad ne visi lopai pritvirtinami smeigėmis, kad tvirtinimas neturi jokios schemos, kai kur smeigės įgręžiamos jau ant nutinkuoto cokolio. Priekaištų turėta ir dėl angokraščių šiltinimo, dėl tarp putplasčio gabalų liekančių tarpų, dėl balkonų stiklinimo ir t. t.
Spalio 4-ąją susirinkime dalyvavęs statybos inspektorius A. Gelumbickis žadėjo gyventojų ant ledo nepalikti ir pasirūpinti, kad visi defektai būtų ištaisyti. Ar pasirūpino, ar dabar žmonės jau patenkinti? Deja…
Lapkričio 7-ąją iš Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento gautame atsakyme rašoma: „Įvertinus tai, kad iki patikrinimo pabaigos nustatyti trūkumai, susiję su polistireninio putplasčio plokščių klijavimu, ir pažeidimai, susiję su statybos darbų žurnalo pildymu, yra pašalinti, Klaipėdos departamentas netaikys administracinės atsakomybės pagrindinių statybos sričių vadovams.“
Statybos inspektoriai nurodo, kad V. Mačernio gatvės 5-ajame name lankėsi dukart – spalio 4-ąją ir spalio 25-ąją. Nustatyta, kad namui šiltinti naudojamos medžiagos atitinka „Kreisel“ sistemos komplektaciją ir suderinamumą. Atsakyme teigiama: „Vizualiai patikrinus ant namo sienų priklijuotas plokštes pažeidimų nenustatyta. Patikrinti, ar namo cokolinėje dalyje putplasčio plokštės suklijuotos netinkamomis atraižomis, nebuvo galimybės, nes jos buvo užarmuotos. Todėl pagal jūsų pateiktas nuotraukas ir apžiūrint vietas, kuriose kilo abejonių dėl suklijuotų plokštės atraižų matmenų dydžio, rangovo atstovas jas atidengė, nuėmė armavimo tinklelį ir iki spalio 25 d. netinkamas plokščių atraižas pašalino.“
O ką į tai gyventojai? Jų nuomone, statybos inspektorių atsakymas – nekonkretus, neatsakyta į klausimus dėl neteisingos smeigių tvirtinimo sistemos, kodėl naudojamas nefrezuotas polistireninis putplastis, kodėl renovacija vyksta be jokio technologinio eiliškumo. Žmonių tikinimu, netinkamų plokščių atraižų esą niekas nepašalino, tik spėjo jas užtinkuoti. Gyventojai piktinasi ir dėl to, kad neva nebuvo galima patikrinti, ar šiltinta netinkamomis atraižomis. „Jos ir dabar dar aiškiai matosi“, – sako jie.
Žmonės daug reikalavimų kėlė ir „Plungės būsto“ direktoriui Zigmantui Daugėlai išsiųstame rašte. Pirmiausia – pakeisti techninės priežiūros vadovą A. Malakauską, kuris, jų manymu, aplaidžiai atlieka patikėtas pareigas. Žinoma, reikalauta ir pasirūpinti, kad būtų ištaisytas darbo brokas ir griežčiau atsiskaitoma su gyventojais, kurie nori, kad susirinkimai būtų protokoluojami ir protokolai su jais derinami, pageidauja gauti techninio projekto kopiją, sutarties su rangovu kopiją ir kt. Dar – kad bendrovei „Žilinskis ir Co“ būtų taikomos sankcijos už vėlavimą.
„Plungės būsto“ atsakymas (gautas spalio 19-ąją), kaip ir statybos inspekcijos, – ne itin palankus gyventojams. Esą įmonė nėra gavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inspektoriaus išvados ar kitų neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie techninės priežiūros vadovo darbą, o patys tai vertinti neturi kompetencijos. Beje, statybos inspekcija A. Malakausko darbe ypatingų pažeidimų nenustatė, tik vieną kitą mažareikšmį. O tai, ko gero, reiškia, kad statybos techninis prižiūrėtojas nuo pareigų nebus šalinamas.
Įmonė „Plungės būstas“ nesiims sankcijų ir prieš rangovą. Esą sutartis su juo gali būti pratęsiama du kartus po šešis mėnesius. Vadinasi, statybininkai bent jau kol kas niekur nevėluoja…
Tokios tat tokelės. Gyventojai, nors jų netenkina A. Malakausko darbas, jo paslaugų atsisakyti negali. Esą nėra už ką jo nušalinti. „Bet jis nuo spalio 4 dienos nė karto nedalyvavo mūsų susirinkimuose, nuo tada nesame jo matę statybvietėje. Argi čia ne priežastis atsisveikinti su juo?“ – klausia žmonės, atlyginimą techniniam prižiūrėtojui mokantys iš savo kišenės. Neįkimba jie ir į broką paliekantį rangovą. Ir kaip įkibsi, jeigu defektus mato tik name gyvenantieji, o visi kiti tvirtina, kad kokybė atitinka reikalavimus. Tik kažin ar patys norėtų, kad namas šitaip būtų renovuotas? Ir dar ne už dyką, o paklojant po kelis tūkstančius eurų nuo kiekvieno buto.