Prieš keleta dienu Rietavo policijos komisariatas gavo dvieju Drobstu kaimo (Rietavo seniunija) gyventoju pareiškimus. Vienas iš ju gana šiurpus – esa 82 metu Izabele Kaveckiene dalgiu puole ir sužalojo 58 metu kaimynas Antanas Petrošius. Kitas pareiškimas kiek iprastesnis – tas pats A. Petrošius skundesi, kad I. Kaveckienes anukas ji iškeike ir pagrasino susidoroti. Nutareme pasidometi, kas ten, Drobstuose, vyksta.
Kaip pasakojo I. Kaveckiene, A. Petrošius yra jos kaimynas, gyvenantis tame paciame keturiu butu name. Anot moters, jie niekada per daug nedraugavo, bet ir nekonfliktavo. „Paprasciausiai stovejau kieme ir kalbejausi su kaimyne, kai netoliese žole pjoves kaimynas nei iš šio, nei iš to pakele prieš mane dalgi”, – pasakojo nukentejusioji. Pasak senutes, ji A. Petrošiaus neužkliuvusi, todel esa sunku speti, kodel jis taip pasielge. „Matyt, taip jam i galva sušviete”, – tik tiek galejo pasakyti moteris. Paklausta, gal kaimynas buvo išgeres, I. Kaveckiene atsake, kad tas vyriškis alkoholio apskritai nevartoja. Juolab kad viskas ivyko anksti ryta, apie aštunta valanda. Taigi A. Petrošius tikrai buves blaivus.
Anot I. Kaveckienes, A. Petrošius užsimojo dalgiu, o ji, bijodama, kad nenudurtu, pati griebe už ašmenu. Paskui nugriuvo ant žemes. Taigi moteriai buvo ipjauta dešiniosios rankos plaštaka, nuo griuvimo sumuštas dilbis. Prieš apvirtusia pensininke vyriškis rankos nebekele – nuejo savo keliais, o I. Kaveckiene išsyk kreipesi i policija. Tame paciame name gyvenanti kaimyne telefonu iškviete Klaipedoje gyvenanti nukentejusiosios anuka.
„Atvykes anukas nuejo pas kaimyna pasiaiškinti, kas ivyko, paaukleti jo. Bet tik žodžiais, rankos prieš ji nekele. Tuoj po to A. Petrošius kreipesi i policija – kad mano anukas išvadino ji necenzuriniais žodžiais, grasino susidoroti”, – toliau pasakojo pensininke.
Taigi ta pacia diena ant pareigunu stalo atsirado du konfliktuojanciu kaimynu pareiškimai.
Paklaustas, kodel taip pasielge su gerokai už save vyresne kaimyne, A. Petrošius sake apgailestaujas del tokiu savo veiksmu. Jo paaiškinimas buvo toks: „Pjaudamas žole, išgirdau, kaip I. Kaveckiene su kita kaimyne apkalba mano šeima. Jos manes nemate, o aš nebesusilaikiau ir, žengdamas artyn, kilstelejau dalgi. Durti tikrai neketinau”, – tikino žmogus. Anot vyriškio, jei kaimyne nebutu griebusi už ašmenu, nieko nebutu nutike.
Paklaustas, del ko veliau pats kreipesi i policija, A. Petrošius atsake: „Pas mane atejes kaimynes anukas eme klausineti, ar man atsibodo gyventi, bjauriai keiktis, grasinti. Jei butu keles prieš mane ranka, nežinau, kuo viskas butu pasibaige, – mano širdis labai silpna. Taigi ir aš nutariau nenusileisti”.
Konfliktas, kaip staiga isiplieske, taip ir užgeso. Po keliu dienu, paraginti savojo apylinkes inspektoriaus, kaimynai jau taikesi – verkdami spaude vienas kitam rankas, atsiprašinejo, žadejo nebekonfliktuoti. Taigi Drobstuose, tiksliau – keturbutyje, vel isivyravo taika. Dabar abu sako apgailestaujantys, kad taip nutiko, ir nebenorintys, kad tai kada nors pasikartotu. Ir išties – juk ir po tokiu nemalonumu reikia po vienu stogu gyventi.
