Pagaliau tai įvyko! Kovo 14 dieną Plungės rajono savivaldybėje surengta iškilminga ceremonija – tunelinio viaduko po geležinkeliu Plungėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, statybos sutarties pasirašymas. Parašus po istoriniu dokumentu dėjo Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis ir tunelio įrengimo mūsų mieste konkursą laimėjusios akcinės bendrovės „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Valerijs Gorjuns.
Projekto „Tunelinio viaduko po geležinkeliu Plungės m. Dariaus ir Girėno g. įrengimas“ statybos darbų atlikimo sutartis pasirašyta su jungtinės veiklos partneriais AB „Latvijas tilti“, AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Plungės lagūna“.
Kaip pažymėjo Savivaldybės administracijos vadovas G. Bagužis, tunelis po geležinkeliu savo darbų apimtimi yra didžiausias ir sudėtingiausias projektas, koks apskritai kada nors buvo įgyvendinamas Plungės rajono savivaldybėje. Todėl tunelinio viaduko Dariaus ir Girėno gatvėje statybos sutarties pasirašymas išties yra labai reikšmingas įvykis visai plungiškių bendruomenei. „2015 metais pradėta iniciatyva (2015 m. lapkričio 13 d. buvo pasirašyta šio projekto jungtinės veiklos sutartis tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Plungės rajono savivaldybės – aut. past.) šiandien tampa kūnu popierine prasme. Sutartis pasirašoma ne su Lietuvos, o Latvijos bendrove, vadinasi, Plungės rajono savivaldybė stiprėja tarptautiniu lygiu“, – kalbėjo G. Bagužis.
Tunelio statybos konkursą laimėjo akcinė bendrovė „Latvijas tilti“ (iš viso dalyvavo 7 pareiškėjai). Bendrovė, tapusi atsakinguoju partneriu įgyvendinant tunelinio viaduko įrengimo projektą, kaip minėta, darbus atliks kartu su jungtinės veiklos partneriais – UAB „Plungės lagūna“ ir AB „Eurovia Lietuva“. Kaip pabrėžė „Latvijas tilti“ atstovas V. Gorjuns, darbai tarp bendrovių bus paskirstyti pagal specifiką, plane yra konkretizuota, kokius darbus vykdys konkreti įmonė.
„Latvijas tilti“ – viena iš didžiausių statybos įmonių Latvijoje. Ji specializuojasi statydama ir rekonstruodama tiltus, viadukus, tunelius, tiesdama kelius, aplinkkelius, taip pat atlikdama jūrų prieplaukų, krantinių ir kranto įtvirtinimų statybos ir rekonstravimo darbus. Bendrovė gyvuoja 75 metus, per tą laiką pastatė keletą tūkstančių tiltų ir hidrotechnikos objektų tiek Latvijoje, tiek ir už jos ribų.
Kaip pristatydamas bendrovę sakė V. Gorjuns, Lietuvoje jų įmonė dirba gerą dešimtmetį (pastatė tiltą per Nemuną, viadukus Klaipėdoje, Vilniuje), šiuo metu darbuojasi keturiuose objektuose. „Turime didelę patirtį, gerus specialistus, techniką, sieksime gero darbo Plungėje ir tikimės, kad „įtilpsime“ į terminus“, – teigė svečias.
Septyniolika mėnesių – toks tunelinio viaduko Plungėje statybos darbų atlikimo terminas (į šį laikotarpį neįskaitomas darbų sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d.).
Kaip nurodė Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Jūratė Garčinskaitė, sutartyje nenumatyta galimybė pratęsti statybos darbus. Tikimasi, kad realūs darbai prasidės vasarą. Paties tunelio statyba bus finansuojama iš trijų šaltinių. Pagrindinis – Europos Sąjungos parama pagal priemonę „Vieno lygio eismo sankirtų eliminavimas“. Savo dalį turės pridėti valstybė ir Savivaldybė. ES lėšos siekia 5 513 640,99 Eur, Savivaldybės – 1 569 675 Eur. Rangos darbus pavyko nupirkti pigiau, nei planuota. Kaip minėta, tunelinio viaduko projekto partneriai yra trys – AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Plungės rajono savivaldybė.
J. Garčinskaitė patvirtino, kad viešųjų pirkimų procedūros nevyko sklandžiai. Jos užsitęsė dėl iš pareiškėjų gautų pretenzijų. „Džiaugiamės, kad konkurso rezultatai nebuvo apskųsti ir pretenzijų svarstymas nepersikėlė į teismą“, – kalbėjo Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja. Vis dėlto galimybė, kad dėl tunelio statybos pasirašyta sutartis dar gali būti apskųsta, išlieka. „Per pusę metų pareiškėjai dar gali apskųsti sutartį, bet per savo darbo praktiką tokių pavyzdžių, kad skųstų jau pasirašytą sutartį, nesame turėję“, – pastebėjo J. Garčinskaitė.
Savivaldybės administracija nusiteikusi ryžtingai siekti, kad tunelio statyba vyktų kuo sklandžiau – ketinama suburti papildomą komandą iš administracijos, kuri dirbtų ties šiuo projektu. Projekto vadovu paskirtas Vietos ūkio skyriaus vedėjas Martynas Čiuželis. Dėl statybos darbų techninės priežiūros konkursas dar bus skelbiamas.
Kaip bus paskirstytas eismo srautas mieste, kol vyks viaduko statyba, kol kas neaišku – sprendimai bus priimti ir detalizuoti ruošiant statybos darbų techninį projektą.
Su tunelinio viaduko Plungėje įrengimo konkurso laimėtoja sutartį turi pasirašyti Lietuvos automobilių kelių direkcija. Savo ruožtu AB „Latvijas tilti“ per dešimt dienų Savivaldybei privalo pateikti pasirašytos sutarties užtikrinimą. Tada teliks laukti vasaros ir amžiaus statybų pradžios mūsų mieste.
Įrengiant tunelį po geležinkeliu bus atliekami šie darbai: rekonstruojamos Dariaus ir Girėno, Stoties gatvės; rekonstruojama Žemaitės gatvė; įrengiama atraminė sienutė, pėsčiųjų takas, šaligatviai, vandens nubėgimo latakai, asfalto ir trinkelių dangos nuovažos į sklypus ir kitas teritorijas; dangos ženklinimu autobusų stoties teritorijoje formuojama 42 vietų lengvųjų automobilių ir 8 autobusų stovėjimo aikštelė.
Projektas apima patį tunelį ir prieigas iki tunelio – atramines sienas. Pagrindinėmis laikančiosiomis konstrukcijomis parinkti gręžtiniai gelžbetoniniai poliai, gelžbetoninės monolitinės tunelio sienos ir perdangos. Numatyti lauko vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklai. Paviršinės nuotekos bus surenkamos trapais ir nuleidžiamos į esamus miesto tinklus. Elektrotechnikos dalyje – šviesoforų įrenginiai, telekomunikacijų, ryšių įrenginių iškėlimas. Nauja nuotekų siurblinė bus prijungta prie elektros tinklų.
Projekte numatyti tunelio apšvietimo tinklai, Dariaus ir Girėno, Stoties, Žemaitės gatvių apšvietimo rekonstrukcijos sprendiniai.
Įgyvendinus projektą, bus panaikintas vieno lygio automobilių kelio susikirtimas su geležinkeliu ir sukurtas naujas kelių infrastruktūros objektas – transporto mazgas su tuneliniu viaduku po geležinkeliu, padidės eismo sauga ir vietinių gyventojų ir miesto svečių saugumas.
Apie „Latvijas tilti ” latviu ir rusu kalbomis galima paskaityti „pikantiškesniu”istoriju…
kiek valdžioje sėdintiems nubyrės, šitie gi be asmeninės naudos nieko nedaro