Visą balandį tęsis liturginis Velykų laikas.
Balandžio 23-iąją prisimenamas šv. Jurgis. Rytuose jau VII amžiuje tai buvo labiausiai garbinamas šventasis iš visų vadinamų kareivių kankinių. Viduramžiais Jurgis dėl legendos, padariusios jį riteriu, tapo ne tik riterių globėju, bet taip pat raitelių, kareivių, šaulių, pagaliau ūkininkų bei gyvulių (dėl vardo etimologinės reikšmės, gr. Georgas – žemdirbys) globėju.
Balandžio 25 dieną – Šv. evangelisto Morkaus šventė. Šv. Morkus kartu su savo pusbroliu Barnabu lydėjo apaštalą Paulių pirmojoje misijų kelionėje, o vėliau tapo apaštalo Petro palydovu ir vertėju. Manoma, kad būtent Petras papasakojo Morkui apie Jėzų daug dalykų, kuriuos jis surašęs Evangelijoje pagal Morkų.
Balandžio 1 d. – šv. Velykos. Jėzaus Kristaus Prisikėlimas
Jn 20, 1–9: „Jis turėjo prisikelti iš numirusių.“
Balandžio 8 d. – Atvelykis. Dievo Gailestingumo sekmadienis
Jn 20, 19–31: „Palaiminti, kurie tiki nematę.“
Balandžio 15 d. – III Velykų sekmadienis
Lk 24, 35–48: „Mesijas turėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių.“
Balandžio 22 d. – IV Velykų sekmadienis
Jn 10, 11–18: „Geras ganytojas už avis guldo gyvybę.“
Balandžio 29 d. – V Velykų sekmadienis
Jn 15, 1–8: „Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių.“