Daug kartų teko važiuoti į Mažeikius – netoli Sedos, kairėje kelio pusėje, visada paspoksau į didžiulį dramblį, esantį sodyboje. Vis niežtėjo užsukti ir pakalbinti žmogų, sumaniusį Žemaitijos kaimo sodyboje turėti (tegu ir betoninį) natūralaus dydžio Afrikos gyvūną.
Deja, kaip sakė prie vartų pasitikusi Jovita Kveinienė, jį sukūrusio tėvuko jau nebėra. Juozas Valiuška, sulaukęs 81 metų, išėjo iš gyvenimo… Sode prie pat tvenkinio – ne tik dramblys, iš kurio straublio seniau į tvenkinį ir vanduo tekėjo. Ten ir natūralaus dydžio žirafa, ir lietuviškas elnias, ir kiškis, ir paukščiai, ir dar kitokių to žmogaus sukurtų stebuklų besama.
Moteris savo tėvukui įrengė muziejuką, pilną visokių grožybių, – tokie kūriniai iš medžio ir betono buvo jo svajonė. Beje, ta svajonė nebuvo taip lengvai įgyvendinama, reikėjo įdėti daug darbo ir ne vieną kaimyną į talką kviestis. Dabar muziejų seneliui atminti piešiniais puošia anūkė.
