Plungiškės Sonatos Mosteikės tapybos paroda – malonus ir netikėtas reiškinys Plungės meno padangėje. Iki tol viešai niekur neeksponuoti talentingos kūrėjos darbai lapkričio 7 dieną buvo pristatyti mūsų miesto kultūros centro parodų salėje. „Tikiuosi, kad rasite bendrą kalbą su mano paveikslais“, – kviesdama įvertinti jos kūrinius jaudindamasi sakė autorė. Nors S. Mosteikės kūrybos kelias prasidėjo palyginti neseniai – prieš gerą dešimtmetį, turimos patirties pakanka, kad jos darbai parodytų išskirtinį gebėjimą ant drobės perteikti tapomo objekto charakterį.
Dar prieš parodos atidarymą S. Mosteikė apie save kalbėjo: „Kaip po žiemos ateina pavasaris, taip į mano sielą ateina kūrybos troškulys, neišvengiamas noras kurti. Tai būtinybė, kai galiu įgyvendinti savo neramią idėją, o vaizdiniai eina taip greitai, kad vos spėju juos perkelti ant drobės. Jaučiuosi lyg sprogčiau nuo informacijos pertekliaus ir negaliu rasti sielos ramybės, kol nepadarau visko, ką matau ir noriu išjausti. Tapydama jaučiuosi labai laiminga, atsiduodama kūrybai kartais be miego išbūnu ir po dvi paras. Jeigu darbas vyksta sklandžiai, tada jaučiuosi nurimusi, pakylėta, laiminga.“
Tapytoja savo kūrybos kelią pradėjo gimus dukrai Viltei – 2008 metais. „Ėmiau tapyti paveikslus savo namų interjerui. Tapiau taip, kaip mokėjau, kaip įsivaizdavau. Kartą nuvykau į Vido Vagnoriaus menų studiją „Menai sau“ (Stalgėnuose – aut. past.). Ten ir gimė mano pirmasis darbas „Krintantys perlai“. Bet šių metų pavasaris buvo ypatingas, nes mano širdis, siela ir kūnas darė tokius tapybos stebuklus, kurių protas nespėjo vytis. Taip gimė paveikslų serija „Palikimas kartoms“, –
parodos anotacijoje apie pažintį su tapyba užsimena S. Mosteikė.
Autorinė paroda – svarbus ir jaudinantis kūrėjos gyvenimo momentas. Šią išskirtinę akimirką tapytoją palaikė šeima, artimieji, draugai. Ekspozicija sulaukė ir pavienių plungiškių meno gerbėjų dėmesio.
Kultūros centre kabantys S. Mosteikės darbai išties daro įspūdį, ypač turint omenyje, kad juos kūręs žmogus – joks profesionalas, baigęs vadybos studijas. „Sonatos gabumai parodo jos kūrybinę galią, jos darbuose išsilieja geroji energija“, – pristatydama parodą ir jos autorę pabrėžė Plungės kultūros centro tautodailininkų kuratorė Jolanta Miltenė, džiaugdamasi, kad plungiškių menininkų gretas papildė toks talentingas žmogus.
Pati parodos autorė dėkojo visiems susirinkusiesiems, ypač savo šeimai, be kurios palaikymo ir paskatinimo vargiai ji būtų drįsusi atsiduoti tapybai. Prie to prisidėjo ir jau minėtasis studijos „Menai sau“ įkūrėjas V. Vagnorius, kuris taip pat nepraleido progos pasveikinti S. Mosteikę.
„Gerai būtų, kad visi, kurie pas mane ateina, nenustotų piešti. Malonu ką nors įkvėpti. Ačiū, kad patikėjai mano žodžiu, jog tu gali piešti“, – kalbėjo V. Vagnorius.
Apie savo sukurtus paveikslus S. Mosteikė pasakojo lyg apie vaikus: visi jie be galo brangūs, skirtingi, bet kartu ir panašūs, vieni – brandūs, kiti – lyg kūdikiai, kuriems galbūt dar reikia prisilietimo. „Tai mano sielos kuždesiai – jie pasakoja mano istorijas“, – teigė menininkė.
Tos istorijos išties palies kiekvieną parodos lankytoją, ypač plungiškį, nes didžioji dalis S. Mosteikės darbų vaizduoja tai, kas miela ir artima kiekvienam Plungę ir jos apylinkes mylinčiam žmogui.
„Sonatos darbai tradiciški, bet kartu ir saviti, nes praturtinti netikėtais sprendimais, kompozicija sujungia tapomus objektus. Tapoma tikrai ne vien teptuku“, – atidžiau pažvelgti į S. Mosteikės kūrybą kvietė J. Miltenė.
