Tikslas atkurti žemės ūkio mokyklą Rietave gražus, bet ar realus?

Praėjusią savaitę Rietave surengta konferencija „Sugrąžinkime „Ūkininkystės mokslinyčią“ į Rietavą“: vyko atvira diskusija apie regiono kultūrinės, socialinės, ekonominės ir ekologinės plėtros perspektyvas.

Į buvusią Žemaitijos kolegiją – dabar Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialą – gruodžio 14-ąją atvyko pulkas svarbių svečių. Kaip sveikindamasis su konferencijos dalyviais sakė renginio moderatorius, buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, laikraščio „Šiandien“ vyriausiasis redaktorius Gintautas Kniukšta, diskutuoti apie žemės ūkio mokyklos grąžinimą į Rietavą atvažiavo du esami (Jurgis Razma ir Andriejus Stančikas) ir du buvę (Jonas Jagminas ir G. Kniukšta) Seimo nariai.
Konferencijoje dalyvavo žemės ūkio viceministras Darius Liutikas, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, buvę technikumo ir kolegijos Rietave vadovai J. Jagminas ir Jonas Eugenijus Bačinskas, Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorius Audrius Misiūnas, seniūnijų, mokyklų vadovai, žemdirbių atstovai ir kt.
Po jautrios moderatoriaus, buvusio Rietavo žemės ūkio technikumo auklėtinio G. Kniukštos įžanginės kalbos, kurioje prisiminimais nukeliauta į metus, praleistus mokantis agronomijos Rietave, žodis suteiktas Savivaldybės vadovui A. Černeckiui.
Pažiūrėjus filmą apie Rietavo miestą ir verslo galimybes savivaldybėje, meras dėkojo visiems, atsiliepusiems į konferencijos organizatorių kvietimą dalyvauti diskusijoje: „Susirinkome daug žmonių ir bandysime daryti, ką galime. Reikia ieškoti būdų įkvėpti gyvybę mokyklai – gal kalbėti apie profesinę mokyklą, gal apie mokymo centrą, perkvalifikavimo ar mokymosi visą gyvenimą galimybes.“
Buvęs Žemės ūkio technikumo direktorius J. Jagminas teigė, kad kolegijos Rietave panaikinimas – šiurkščių klaidų pasekmė: „Pirmoji „mokslinyčia“, sugebėjusi užaugti iki aukštojo mokslo įstaigos, vienos rankos brūkštelėjimu buvo panaikinta. Turime susitelkti ir padaryti viską, kad mokykla, nesvarbu, kokio statuso, būtų savarankiška.“
Panašiomis mintimis dalijosi ir J. E. Bačinskas. Pasak buvusio Žemaitijos kolegijos vadovo, praktika tokia, kad iš filialų po kelerių metų nieko nelieka, todėl savarankiška mokykla – visada geriau. „Toks filialo lygis, koks yra dabar, visada turi galą“, – neslėpė įsitikinimo J. E. Bačinskas.
Nors moderatorius G. Kniukšta tikino, kad Žemės ūkio ministerijos vadovas Giedrius Surplys palaiko mokymo įstaigos atgaivinimo idėją, į renginį ministras neatvyko. Pranešimą „Baltoji knyga: nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos ateities prioritetai“ skaitė viceministras D. Liutikas.
Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorius A. Misiūnas kalbėjo, kad profesinis mokymas Rietavo mieste yra galimas, tik būtina sumažinti pastatų, kurių išlaikymas per didelė našta, skaičių.
Profesinis mokymas Rietave turi senas tradicijas. Kitąmet sukaks 160 metų nuo pirmosios Lietuvoje žemės ūkio mokyklos – Ūkininkystės mokslinyčios įkūrimo, tad pamažu nykstančios mokymo įstaigos atkūrimas būtų puiki jubiliejinė dovana bendruomenei. Tačiau žinant realybę – optimizuojamas mokyklų tinklas, verčiami jungtis universitetai, o pinigų valstybės biudžete neužtenka net orioms bendrojo lavinimo pedagogų algoms – sunku patikėti tokia galimybe.
Klausant kai kurių pasisakymų ir pranešimų, vis atkakliau į galvą beldėsi mintis, kad šis renginys daugiau politinis šou, populistinių vilčių rietaviškiams suteikimas prieš rinkimus nei tikras bandymas atkurti mokyklą.
Tik Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Liutauras Valickas, pristatydamas pranešimą „Galimybės Rietave veikti savarankiškai profesinei mokyklai“, kalbėjo tiesiai šviesiai: „Norint, kad išsilaikytų mokymo skyrius, reikia bent 200 mokinių, šiandien Rietave esantis profesinio mokymo filialas jų turi 83. Pagal pagrindinius esamus rodiklius, ministerijos nuomone, nėra galimybės Rietave turėti savarankiškos mokyklos. Srautas nėra pakankamas, kad mokykla dirbtų maksimaliu pajėgumu.“
Diskusijai ir pranešimams išsekus priimta rezoliucija, kurioje teigiama, kad Rietave dar yra visos sąlygos atkurti savarankišką profesinę mokyklą, organizuoti kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo kursus ir t. t.
G. Kniukšta informavo, kad su šia rezoliucija bus keliaujama į Seimo Kaimo reikalų komitetą, o vėliau, jei bus gautas pritarimas, organizuojami kiti žingsniai savarankiškai mokyklai atkurti.

• 

•