Ar greitoji kviečiama tikrai tik esant būtinybei?

Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje, tęsiant diskusijas apie kaimų medicinos punktų veiklą, į pokalbį įsitraukė Plungės greitosios medicinos pagalbos (GMP) direktorė Rasa Mončienė. Vadovė iškėlė klausimą dėl iškvietimų į kaimo vietoves. R. Mončienės pastabos leido suprasti, kad jei bendrosios praktikos gydytojai nebūtų tokie… nepasiekiami savo pacientams, GMP darbuotojai turėtų gerokai mažiau šitokių iškvietimų. „Kviesk greitąją, mes neturime kada atvažiuoti“, – esą tokį pasiūlymą paskambinę į pirminės sveikatos priežiūros centrus neretai išgirsta kaimuose sunegalavę žmonės.

R. Mončienė ne be priežasties dalyvavo paskutiniajame šiais metais Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje. Čia sulaukta ir Plungėje veikiančių pirminės sveikatos priežiūros centrų – „Pulso“ ir „Inesos“ – atstovų, kurie politikams turėjo suteikti informaciją apie tai, kaip sekasi jiems organizuoti medicinos paslaugas kaimuose gyvenantiems žmonėms (apie tai rašėme gruodžio 14 dienos laikraščio numeryje – aut. past.).
Plungės GMP direktorė pranešėjams turėjo pastabų ir klausimų. „Ar vyksta jūsų gydytojai pas savo pacientą į namus?“ – norėjo sužinoti R. Mončienė, šį klausimą skyrusi „Pulso“ atstovui Adomui Zamulskiui (šiai įstaigai pavaldi ambulatorija Plateliuose – aut. past.).
A. Zamulskis konkretaus atsakymo pateikti negalėjo: „Aptarnaujamoje teritorijoje turime sunkių ligonių, pas juos gydytojai vyksta. Ar vykstama į visus iškvietimus, dabar atsakyti negalėčiau.“
R. Mončienės manymu, kaimuose gyvenantys žmonės tikrai susiduria su problema, kai pageidaujamu metu patekti pas savo gydytoją yra sudėtinga. Dažnai tai esą tampa neįmanomu dalyku. Būtent tada prisimenama greitoji medicinos pagalba. Kad padėti žmogui reikia ir būtina, niekas neginčijo, problema ta, kad neretai greitosios atvykimas pasibaigia tik vaistų suleidimu ar konsultacija.
„Aukšta temperatūra laikosi dvi paras, neprisikviečia savo gydytojo, kas tada važiuoja? Mes“, – komentavo GMP direktorė. Nerimas, negalavimai, nulemti aukšto kraujo spaudimo, lėtinių ligų sukeltos bėdos – esant paūmėjimui, visada gyventojai skambina į greitąją. Ar iš tikrųjų tokiais atvejais reikia šauktis GMP medikų?
„Jau neretai žinome, pas kokį žmogų dėl kokios problemos turime vykti. Gerai, jei turime laisvą ekipažą, o ką daryti tuo atveju, jei išvykę į iškvietimą dėl aukšto kraujo spaudimo ar nerimo, greitosios medikai negalės laiku atvykti, tarkim, į avarijos ar nelaimingo atsitikimo vietą?“ – kvietė pamąstyti R. Mončienė.
Nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 11 dienos Plungės GMP vyko į 7 792 iškvietimus, iš jų 4 002 kartus važiuota į kaimus. „Lapkritį iš 295 iškvietimų į kaimo vietoves tik 112 sunegalavusių žmonių buvo atvežta į ligoninę, – skaičių kalba savo pastabas grindė GMP direktorė. – Žmonių sąmoningumas kol kas tikrai nekoks.“
Tačiau, Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto narės gydytojos Irenos Taučienės nuomone, jei žmogus kviečia greitąją, vadinasi, jam tikrai yra blogai. „Yra tam tikri kriterijai, kuriais vadovaudamasis gydytojas turi vykti į namus pas žmogų. Vis dėlto reikia suprasti tai, kad laikai pasikeitė. Dabar atvykęs pas pacientą daktaras net vaisto negali išrašyti, taip pat nedarbingumo pažymėjimo – viskas kompiuterizuota“, – replikavo gydytoja.