Gegužė ir birželis – ypatingai gražūs liturginių metų mėnesiai.
Obelų žiedais pasipuošusi gegužė mus visus kviečia atverti savo širdis Švenčiausiajai Dievo Motinai, žalumoje skendintis birželis – prisiglausti prie mylinčios Jėzaus širdies.
Pirmąjį gegužės sekmadienį prisimename motinas, birželio – tėvus, sveikiname gyvuosius, lankome mirusiųjų kapus. Tai gegužinių ir birželinių pamaldų vakarai. Metas, kai visą gegužės mėnesį vakarais giedama ar kalbama Švč. Mergelės Marijos litanija ir Jos garbei skiriamos pačios gražiausios giesmės, kuriose atsispindi meilė, gailestingumas, gyvas tikėjimas ir gamtos grožis, kurios padeda žmogui pakilti nuo žemiškųjų vargų, sustiprėti dvasiškai ir fiziškai. Birželio vakarais kalbama arba giedama Švč. Jėzaus Širdies litanija, kalbamas Žmonijos pasiaukojimo Jai aktas, giedama giesmė „Iš šios žemelės“ arba „Jėzaus Širdie Švenčiausia“.
Visas šis liturginis laikotarpis ypač gausus ir kitų svarbių Bažnyčios iškilmių, švenčių. Praėjusį sekmadienį (gegužės 16 d. ) minėjome Kristaus žengimą į dangų (Šeštines). Šia švente paminimas įvykis, kurio liudininkai buvo apaštalai. Jų regėtas ir paliudytas Jėzaus pakilimas į dangų ženklina neregimą dalyką: Tėvas suteikia Sūnui visuotinę šlovę ir viešpatavimą.
Gegužės 23-iąją švęsime Sekmines (Šventosios Dvasios atsiuntimą). Šventoji Dvasia trokšta pašalinti visas kliūtis ir išlaisvinti mus iš siauro, paviršutiniško Jėzaus plano supratimo. Ji nori taip uždegti mus savo meilės ugnimi, kad dėl Jos būtume viskam pasirengę. Šventoji Dvasia ateina ugnies pavidalu, tačiau tik tam, kad sudegintų visa, kas skiria mus nuo Jėzaus.
Gegužės 30-ąją minime Švenčiausiąją Trejybę. Kaskart darydami kryžiaus ženklą, išpažįstame esminį krikščionių tikėjimo slėpinį – mūsų Dievas yra vienas, bet Trejybėje. Ši tiesa mus skiria nuo visų kitų pasaulio religijų. Tai mūsų tikėjimo ir išpažinimo pamatas. Visa krikščioniškoji egzistencija vyksta bendraujant su Švč. Trejybe. Neįmanoma suprasti, ką reiškia teiginys, jog Dievas yra meilė, jei nežvelgiame į Trejybę.
Birželio 6-ąją – Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė (Devintinės). Devintinės – tai devintos savaitės po Velykų ketvirtadienis. Tądien anksčiau būdavo švenčiama ši šventė. Dabar ji keliama (tikinčiųjų patogumo dėlei) į sekmadienį. Devintinių šventė – proga tikintiesiems dalyvauti procesijoje, kurioje išreiškiame savo pasiryžimą drauge su eucharistiniu Kristumi eiti per visą šį laikinąjį gyvenimą, kol nukeliausime į Dievo Tėvo namus.
Pas mus, Žemaitijoje, ši šventė dar vadinama Vainikais. Tądien berželiais puošiamas kiemas, trobų durys ir vidus; berželiais taip pat vainikuojamos karvės. Dar studijų metais kraštotyrinėje ekspedicijoje viename iš Žemaitijos kaimų esu užrašiusi mūsų senolių pasakojimų, jog Devintinių dieną šeimininkė kiekvienam išvirdavusi po devynis virtinius – juos būtinai reikėdavę suvalgyti, kad šie Dievo metai dovanotų asmeninę sėkmę. Jei Devintinių diena būdavusi graži, saulėta, tikėtasi, kad tie metai atneš gerą javų derlių. Šios tradicijos ir liaudiški papročiai labai panašūs Aukštaitijoje, tik ne per Devintines, o per Sekmines (visa tai rodo Sekminių ir Devintinių liaudiškų papročių sąsajas).
Birželio 11-ąją (kaip įprasta, trečiąjį penktadienį po Sekminių) minėsime Švč. Jėzaus Širdį, 13-ąją – Lietuvoje itin populiarų šventąjį Antaną. Tai šventasis, kuris, pasak kun. Benedikto Jurčio OFM, yra ir taika kariaujantiesiems, ir namai benamiams, ir duona badaujančiajam, ir vanduo ištroškusiajam, ir viltis paklydusiajam, ir tikėjimas puolusiajam į depresiją, ir šviesa kenčiančiajam smurtą be aimanų, ir sveikata ligoniams, ir pagalba mirštantiesiems… O dažniausiai į šventąjį kreipiamės ką nors pametę…
Birželio 24-ąją – Šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė. Tai vienas iš didžiausių Bažnyčios šventųjų. Šv. Jonas Krikštytojas – ir Plungės parapijos globėjas, tądien Plungės parapijoje vyks tituliniai atlaidai.
Birželio 29-ąją pagerbiame Šv. Petrą ir Paulių (Lietuvoje dažniau vadinamą Povilu) – du svarbiausius gimstančios Bažnyčios veikėjus, skirtingus, bet stebėtinai papildančius vienas kitą. Jų asmenyse švenčiame Bažnyčios slėpinį, nes ji pastatyta ant apaštalų pamato.
Kuo dar gražus ir prasmingas birželis? Dauguma jį prisimename kaip Pirmosios Šventosios Komunijos laiką. Tai nuostabi, jaudinanti parapijos šventė, kai prie altorių pražysta baltai „pasipuošusi“ vaikystė. Šiemet Plungės parapijos vaikai, visus metus tam ruošęsi, priims Pirmąją Komuniją birželio 12 d. 18 val., birželio 13 d. 11 val., birželio 19 d. 18 val. ir birželio 20 d. 11 val. šv. Mišių metu.
Gegužės 23 d. – Sekminės (Šventosios Dvasios atsiuntimas).
Jn 20, 19-23: „Imkite Šventąją Dvasią“.
Gegužės 30 d. – IX eilinis sekmadienis. Švenčiausioji Trejybė.
Jn 16, 12-15: „Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano; Dvasia ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“.
Birželio 6 d. – X eilinis sekmadienis. Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės). Tėvo diena.
Lk 9, 11b-17: „Visi pavalgė iki soties“.
Birželio 13 d. – XI eilinis sekmadienis.
Lk 7, 36-50; (8, 1-3): „Jai atleidžiamos jos gausios nuodėmės, nes ji labai pamilo“.
